BK 137 str.: Baudžiamojo įstatymo prasme ne bet kuris randas ar kitoks dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas laikytinas kūno subjaurojimu. Baudžiamoji byla Nr. 2K-395-511/2015

Baudžiamoji byla Nr. 2K-395-511/2015

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S

2015 m. spalio 6 d.
Vilnius

 
Nuteistojo E. Š. gynėjo kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ir BK 137 straipsnio taikymo

Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, ginčijo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nukentėjusiojo veido nepataisomo subjaurojimo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais grįsdamas abejones, ar nukentėjusiojo veidas gali būti laikomas subjaurotu ir ar nukentėjusiojo patirtas sužalojimas yra nepataisomas. Aprašant apeliacinį skundą, pastarieji skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsispindi, tačiau jokių išvadų dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Pažymėtina, kad BK 137 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra būtinasis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis. Todėl argumentai, kuriais apeliaciniame skunde ginčijamas šio požymio buvimas, yra esminiai. Kadangi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, laikytina, jog apeliacinis skundas tinkamai neišnagrinėtas.
Pažymėtina, kad nepataisomas nukentėjusio asmens kūno subjaurojimas, atitinkantis BK 137 straipsnio dispoziciją, pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes: 1) kūnas yra subjaurotas ir 2) tas kūno subjaurojimas yra nepataisomas. Pastarasis faktas nustatomas vadovaujantis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos ekspertų ar specialistų išvadas. Kūnas laikomas nepataisomai subjaurotu, kai subjaurojimas laikui bėgant pats savaime neišnyksta ar jo negalima pašalinti be specialių kosmetinių operacijų. Tačiau teisiškai reikšmingą požymį, ar sužalotas kūnas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas subjaurotu, nustato teismas. Šis požymis yra vertinamasis. Baudžiamojo įstatymo prasme ne bet kuris randas ar kitoks dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas laikytinas kūno subjaurojimu. Paprastai laikoma, kad kūnas subjaurotas yra tada, kai jis tampa neestetišku, atstumiančiu (pvz., dėl akies obuolio, nosies praradimo, didelių randų, likus aiškiai pastebimai kūno asimetrijai ir pan.). Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, diferencijuojama pagal nusikalstama veika sukeltus atitinkamo sunkumo padarinius, grupuojant juos pagal mastą į sunkų, nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal įstatymą sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi atvejai, kai nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (BK 135 straipsnis). Kūno subjaurojimu kaip veikos, numatytos BK 137 straipsnyje, padariniu gali būti pripažintas tik toks nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas, kuris yra ryškus ir, įvertinus nukentėjusiajam tuo sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, gali būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pagal įstatymo loginę prasmę, o ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo išvaizda. Kartu pažymėtina, kad jeigu teismas kaip įrodytą konstatuoja BK 137 straipsnyje numatytą kūno subjaurojimo požymį, būtina nurodyti ne tik šį požymį pagrindžiančias konkrečias faktines aplinkybes (pvz.: randų kiekį, dydį, lokalizaciją ir pan.), bet ir kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis šis teisiškai reikšmingas požymis nustatytas (greta estetinių kriterijų, pvz., gali būti nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybių sumažėjimas ir pan.).
Sutiktina ir su tais kasacinio skundo argumentais, kur nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neatskleistas įrodyta laikytos veikos, už kurią nuteistas E. Š. , turinys.

BK 155 str.: inkriminuojant įžeidimą kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Baudžiamoji byla Nr. 2K-95-788/2015

Baudžiamoji byla Nr. 2K-95-788/2015 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. vasario 10 d. Dėl E. M. nuteisimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį Kasacinio skundo dalis, kuria ginčijamas E. M. nuteisimas už įžeidimą, tenkintina. Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. nuteista pagal BK 155 straipsnio 1 dalį […]