BPK 49 str.: gynėjo nušalinimas. Neatvykimas į teismo posėdžius gali būti pripažintas neteistu gynybos priemonių naudojimu. Nutartis Nr. 1S-216-449/2019.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai gynėjos veiksmus, kai ji tris kartus be pateisinamos priežasties neatvyko į iš anksto suplanuotus ir su visais proceso dalyviais suderintus teismo posėdžius, įvertino kaip neteisėtų gynybos priemonių naudojimą ir šiuo pagrindu nušalino advokatę nuo kaltinamosios gynimo.

Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas advokatei už pakartotinį (trečią kartą) neatvykimą į teismo posėdį be svarbios nedalyvavimo teismo posėdyje priežasties paskyrė baudą bei už neteisėtų gynybos priemonių naudojimą advokatę nušalino nuo kaltinamosios gynybos baudžiamojoje byloje. Advokatė ginčijo jos nušalinimo nuo kaltinamosios gynybos teisėtumą ir pagrįstumą, teigdama, kad neatvykimas į teismo posėdžius negali būti pripažintas neteistu gynybos priemonių naudojimu.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad BPK nenurodo, kokios gynybos priemonės laikytinos neteisėtomis bei neapibrėžti kriterijai, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, jog naudojamos gynybos priemonės neteisėtumo laipsnis yra pakankamas gynėją nušalinti nuo gynybos. Priimant sprendimą nušalinti gynėją, būtina vadovautis pagrindiniais valstybės prievartos taikymo leistinumo kriterijais, neginčijamai nustatyti faktinį ir teisinį pagrindus, leidžiančius taikyti šią kraštutinę,  teisei gintis esminės įtakos turinčią priemonę. Kiekvienu atveju, vertinant, ar yra pagrindas gynėjui taikyti procesinę prievartinio pobūdžio priemonę – nušalinimą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, pasitelkiant teisinę sąmonę bei pasiremiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Gynėjas turi būti nešališkas tiek objektyviąja, tiek ir subjektyviąja prasme, t. y. jo gynybos būdai ir priemonės turi ne tik būti teisėti, bet ir nekelti pagrįstų abejonių proceso dalyviams, kad galimai naudojamos neteisėtos gynybos priemonės ir būdai gali turėti įtakos teisėto ir teisingo sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje. Advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.

Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nuolat pasikartojantys advokatės neatvykimai į iš anksto suplanuotus ir su visais bylos dalyviais suderintus teisiamuosius posėdžius be svarbios priežasties rodo neatsakingą, atsainų požiūrį į savo kaip advokatės pareigas, nepagarbą teismui, ginamosios bei kitų proceso dalyvių teisėms. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad, ne vieną kartą neatvykdama į suplanuotus teismo posėdžius, advokatė prisideda prie baudžiamosios bylos vilkinimo, tuo pačiu neleidžia teismui įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirties ir pažeidžia kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, todėl apygardos teismas teisingai konstatavo, kad gynėja naudoja neteisėtus gynybos būdus ir pagrįstai už neteisėtų gynybos priemonių naudojimą nušalino advokatę nuo kaltinamosios gynybos.

(Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis Nr. 1S-216-449/2019)