Konsultacinę išvadą suinteresuoto bylos baigtimi proceso dalyvio užsakymu (prašymu) pateikę asmenys baudžiamojoje byloje negali tapti oficialiais ekspertais ar specialistais. Baudžiamoji byla Nr. 2K–575/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K–575/2014
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 30 d.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu S. D. S. buvo išteisinta konstatavus, kad byloje yra nepašalintų abejonių dėl reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, neištyręs nei jokių naujų įrodymų, nei pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų, nusprendė, kad byloje nėra abejonių, trukdančių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai neleidžia daryti išvados, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės yra nustatytos laikantis BPK įtvirtintų reikalavimų. Iš kasacine tvarka apskųsto Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pirmiausia grindė UAB „D“ pateiktu ekspertizės aktu bei Italijos ekspertės M. C. pateikta išvada. Šiais įrodymais buvo remtasi civilinėje byloje, kurioje paskolos sutartis tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios buvo pripažinta negaliojančia. Vis dėlto baudžiamojoje byloje šie aktai negali būti vertinami kaip BPK 84–88, 208-211, 285, 286 straipsnių reikalavimus atitinkantys ekspertizės aktai. Baudžiamojoje byloje gali būti įrodinėjama civilinėse ar administracinėse bylose surinktais duomenimis. Dokumentai iš tokių bylų gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje, jei jie atitinka BPK 20, 95, 96 straipsniuose nustatytus reikalavimus dokumentams kaip įrodymams. Dokumentai ir ekspertizės aktai (specialisto išvados) baudžiamajame procese yra skirtingos įrodymų rūšys. Ekspertizės aktais bei specialisto išvadomis baudžiamojoje byloje pripažįstami tik tokie specialių žinių turinčių asmenų surašyti aktai (išvados), kai specialių žinių reikalaujantys tyrimai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (ekspertizės aktas baudžiamajame procese gali būti surašytas tik tuo atveju, jei BPK nustatyta tvarka buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo) pavedimu.
Priimant teismo baigiamuosius aktus baudžiamosiose bylose gali būti remiamasi ir suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių iniciatyva gautomis specialių žinių turinčių asmenų pateiktomis išvadomis. Tokie dokumentai teismų praktikoje įvardijami konsultacinėmis išvadomis. Pažymėtina, kad konsultacinę išvadą suinteresuoto bylos baigtimi proceso dalyvio užsakymu (prašymu) pateikę asmenys baudžiamojoje byloje negali tapti oficialiais ekspertais ar specialistais. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad „Privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad oficialiai skirti ekspertai ir specialistai negalėjo duoti tokių išvadų, kurios buvo pateiktos nukentėjusiosios iniciatyva surastų ekspertų pateiktuose aktuose. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalyje straipsnyje keliamus reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio turiniui, Lietuvos teismo ekspertizių centro ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pateiktų išvadų iš viso analizavo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui ir formai keliami tie patys reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, įskaitant ir reikalavimą išanalizuoti bei vertinti visus bylos įrodymus.
Nustatant nagrinėjamai bylai reikšmingas paskolos sutarties surašymo aplinkybes specialių žinių panaudojimas yra tinkama įrodinėjimo priemonė, tačiau specialios žinios baudžiamojoje byloje turi būti panaudojamos BPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė – apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje remtasis vienos iš proceso šalių iniciatyva gautomis išvadomis, tų išvadų BPK nustatyta tvarka tinkamai nepatikrinus.
Apeliacinės instancijos teismo ekspertizės aktais pripažintuose dokumentuose pateiktos išvados turėjo būti tikrinamos, pavyzdžiui, į teismo posėdį iškvietus Lietuvos ekspertų sąraše esantį rašysenos ekspertą (ekspertus), o prireikus (bei esant galimybei) ir tyrimus nukentėjusiosios iniciatyva atlikusius asmenis. Tik tokiu būdu galėjo būti tinkamai išsiaiškinta, ar išvados atitinka BPK nustatytus duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimus, taip pat, dėl kokių priežasčių oficialiai skirti ekspertai ir specialistai negali atsakyti į užduodamus klausimus, į kuriuos gali atsakyti UAB „D“ ir Italijos ekspertės M. C. Neatlikus jokių įrodymų tyrimo veiksmų teismo posėdžio metu UAB „D“ ir Italijos ekspertės M. C. išvados negalėjo būti laikomos BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, nes nebuvo įvykdytas BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas patikrinti duomenis atliekant BPK numatytus proceso veiksmus.