Privataus kaltinimo kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos padarymas kartu su BK 147-1 straipsnio 1 dalyje numatyta veika jau rodo veikos didesnį pavojingumą ir jos visuomeninę reikšmę. Baudžiamoji byla Nr. 2K-37-942/2015

Baudžiamoji byla Nr. 2K-37-942/2015
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 27 d.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo
Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad, jo nuomone, ikiteisminis tyrimas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį pradėtas nepagrįstai, nes byloje esantis prokuroro reikalavimas yra nemotyvuotas.
Nors ir būdami lygūs įstatymui, ne visi nukentėjusieji turi lygias galimybes ginti savo interesus. Subjektyvios ir objektyvios priežastys lemia atvejus, kuriais asmenys negali arba negali visa apimtimi ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Todėl baudžiamasis procesas numato atvejus, kai nukentėjusiojo teisių gynimas nėra vien tik jo paties dispozityvi teisė ir tik jo privatus interesas. Jei asmuo objektyviai negali ginti savo teisių, jo teisių gynimas laikomas valstybės priederme arba viešuoju interesu. Tokiu atveju tinkamo teisinio proceso garantija yra Konstitucijos inter alia 118 straipsnyje įtvirtintas prokuroro institutas (Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 15 d., 2006 m. sausio 6 d. nutarimai).
Kasatorius mano, jog prokuroras nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl V. B. neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, nes nenustatyta, jog ši nusikalstama veika (numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje) turi visuomeninę reikšmę. Šis kasatoriaus argumentas atmestinas. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 6 d. nutarime „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ konstatuojamosios dalies III skyriaus 15.2 punkte nurodyta, kad „BPK 409 straipsnio 1 dalyje (2003 m. birželio 9 d. redakcija) vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ taip pat yra talpi. Ji sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nuknetėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas“.
Prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67/2007, 2K-375/2008, 2K-423/2009, 2K-178/2010, 2K-615/2011).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. balandžio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 55-1-00188-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 1471 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo V. B. išnaudojimo priverstiniam darbui). 2012 m. spalio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras K. V. , vadovaudamasis BPK 407, 409 straipsniais, priėmė reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 409 straipsnio 1 dalies tvarka) pagal BK 165 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo V. B. atžvilgiu. Kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, prokuroro pareiga dalyvauti procese nepriklauso nuo to, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Tokiu atveju baudžiamasis persekiojimas pradedamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios išreiškimo ir tampa prokuroro pareiga (BPK 167 straipsnis). Nusikalstama veika tampa reikšminga ne tik nukentėjusiajam asmeniui, bet pažeidžia ir platesnės visuomenės dalies interesus, todėl ir baudžiamasis procesas dėl šios veikos išeina iš privataus kaltinimo įtakos ribų.
Šioje baudžiamojoje byloje prokuroras motyvuotu procesiniu dokumentu nustatęs, kad A. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje, turi visuomeninę reikšmę, t. y. konstatavęs BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytą aplinkybę, pagrįstai dėl šios veikos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką netgi prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą neišreiškimas nėra vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas, esant situacijai, kai tas pats asmuo toje pačioje byloje kaltinamas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena – privataus kaltinimo veika, ir, atsižvelgiant į jų pobūdį, kai tų veikų tyrimai yra glaudžiai susiję, nuo vienos veikos tyrimo rezultatų tiesiogiai priklauso kitos nusikalstamos veikos atskleidimas ir įrodinėjimas. Aplinkybės, kad dvi veikos (numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje) buvo padarytos prieš vieną nukentėjusį asmenį, jos tarpusavyje buvo glaudžiai tarpusavyje susijusios, padarytos per trumpą laiko tarpą, taip pat buvo įvertintos kaip BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2010, 2K-258/2014). Nukentėjusiojo asmens teisinė padėtis gali lemti padarinius visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, kurių reikšmingumas lemia juos sukėlusios nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).
Taigi privataus kaltinimo kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos padarymas kartu su BK 1471 straipnsio 1 dalyje numatyta veika jau rodo veikos didesnį pavojingumą ir jos visuomeninę reikšmę. Darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje BPK 409 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.