Pagal esamą teisinį reguliavimą prokuroras nėra atleistas nuo pareigos spręsti dėl baudžiamojo proceso pradėjimo BPK 407 straipsnyje išvardytų veikų padarymo atvejais net ir tada, kai tos veikos yra padarytos panaudojant smurtą artimoje aplinkoje. Ikiteisminio tyrimo atlikimas net ir tais atvejais, kai dėl padarytos veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-507/2015

Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-507/2015
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. vasario 10 d.

Dėl BPK 407, 409, 417 straipsnių pažeidimo
Kasacinio skundo argumentai dėl BPK pažeidimų, padarytų pradedant ikiteisminį tyrimą, laikytini pagrįstais, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai, todėl nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Kasacine tvarka apskųsti teismų nuosprendžiai bei nutartys gali būti naikinami ar keičiami tik nustačius, kad juos priimant buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arkurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nagrinėjamoje byloje dėl netinkamai pradėto ikiteisminio tyrimo kaltinamosios teisės nebuvo suvaržytos, šie pažeidimai teismų priimtų sprendimų teisingumui įtakos neturėjo.
Kasatorė N. M. baudžiamojon atsakomybėn patraukta už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. BPK 407 straipsnis numato, kad baudžiamosios bylos dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai ir dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų procesas prokuroro sprendimu gali vykti bendra tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra išaiškinta, kad sprendimas pereiti iš privataus kaltinimo proceso į valstybinį kaltinimo procesą turi būti motyvuotas: „Pažymėtina, kad visais atvejais, kai prokuroras įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 dalyje (2003 m. birželio 19 d. redakcija) ar 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), taip pat visais atvejais, kai prokuroras atsisako šiuos įgaliojimus įgyvendinti <…>, jo sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais“. Tokio prokuroro sprendimo nagrinėjamoje byloje nėra.
Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose neteisingai interpretuojamos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos, šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo santykis su BPK nustatytu teisiniu reguliavimu. BPK 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas jokių alternatyvių taisyklių, nustatytų BPK, ikiteisminio tyrimo atlikimui ar baudžiamųjų bylų nagrinėjimui nenumato. Iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio, apibrėžiančio įstatymo paskirtį, turinio yra aišku, kad smurtas artimoje aplinkoje priskirtinas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms, tačiau ši nuostata negali būti vertinama kaip leidžianti nesivadovauti BPK numatytomis baudžiamojo proceso pradėjimo, proceso veiksmų atlikimo taisyklėmis. Priešingai – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad apie smurto faktą turi būti informuojamas prokuroras, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas. Tai reiškia, kad baudžiamasis procesas dėl smurto artimoje aplinkoje, esant BPK 407 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų požymiams, išskyrus BPK 409 straipsnio 3 dalyje minėtas nusikalstamas veikas, bendra tvarka gali vykti tik tuo atveju, jei prokuroras surašo reikalavimą. Taigi prokurorui yra pavesta įsitikinti, ar tikrai turima galimo smurto artimoje aplinkoje situacija (nagrinėjamoje byloje dėl šios aplinkybės kyla abejonių, nes konfliktas, kaip matyti iš proceso dalyvių parodymų, įvyko tarp kelerius metus tarpusavyje nebendravusių, bendrai negyvenančių asmenų) ir ar smurtautojo veikoje yra nusikalstamos veikos požymiių. Smurtautojo veikoje įžvelgus nusikalstamos veikos požymių, paprastai turi būti konstatuojama ir tos veikos visuomeninė reikšmė.
BPK 409 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis, nustačius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, negali būti taikoma, nes BPK 409 straipsnio 3 dalyje yra konkrečiai nurodytos trys veikos, dėl kurių procesas turi vykti bendra tvarka – jeigu BK 148, 152 ir 165 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija). Keičiant BPK 409 straipsnį (papildant nauja 3 dalimi) nebuvo numatyta, kad bendra tvarka baudžiamasis procesas turi vykti ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis), padarytų panaudojus smurtą artimoje aplinkoje, bylose. Tai reiškia, kad pagal esamą teisinį reguliavimą prokuroras nėra atleistas nuo pareigos spręsti dėl baudžiamojo proceso pradėjimo BPK 407 straipsnyje išvardytų veikų padarymo atvejais net ir tada, kai tos veikos yra padarytos panaudojant smurtą artimoje aplinkoje. Tokios pareigos prokuroras neturi tik tada, kai su smurtu artimoje aplinkoje sietinos BPK 409 straipsnio 3 dalyje išvardytos veikos – žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 straipsnis), seksualinis priekabiavimas (BK 152 straipsnis), neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prokuroras dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesprendė (prokuroro reikalavimo nesurašė), nors nei veikos padarymo metu galiojusi BPK redakcija, nei vėlesnės BPK pataisos nenumatė, kad prokuroras gali nevykdyti BPK 409 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos spręsti, ar privataus kaltinimo tvarka persekiotinos nusikalstamos veikos turi būti tiriamos ir nagrinėjamos bendra tvarka. Vis tiktai pažeidimas laikytinas formaliu, nes prokuroro reikalavimas nagrinėjamoje situacijoje galėjo būti surašytas tiek įžvelgus veikos visuomeninę reikšmę, tiek dėl vyresnio amžiaus sveikatos problemų turinčios nukentėjusiosios ribotų galimybių ginti savo interesus privataus kaltinimo tvarka. Kita vertus, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas net ir tais atvejais, kai dėl padarytos veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2008).
Pažymėtina, kad dėl netinkamų sprendimų pradedant procesą neturi būti pažeidžiamos ir nukentėjusiojo teisės, įskaitant teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Iš nukentėjusios pareiškimo policijai, iš jos pasisakymų teismo posėdžių metu matyti, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji N. M. siekė, kad baudžiamasis procesas būtų pradėtas, kad kasatorė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, reikalavo atlyginti jai nusikalstama veika padarytą žalą.
Kasacinio skundo argumentas, kad nuteistoji negalėjo pasinaudoti BPK 413 straipsnyje numatyta susitaikymo su nukentėjusiuoju galimybe, yra nepagrįstas, nes iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad nukentėjusioji taikytis nesutiko.
Dėl kitų kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų
Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai išnagrinėto apeliacinio skundo bei proceso metu nenustatytų veikos objektyviųjų požymių. Į esminius apeliacinio skundo argumentus Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje yra atsakyta. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomųjų dalių yra aišku, kad iš alternatyvių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų mušimo ir kitokio smurtavimo nuteistajai buvo inkriminuotas BK 140 straipsnyje numatytų padarinių sukėlimas panaudojant kitokį smurtą. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiau nėra paaiškinta, jog rankų uždėjimas nukentėjusiajai ant krūtinės ir tyčinis pastūmimas, nuo kurio nukentėjusioji nukrito, laikytinas smurtavimu, nereiškia, kad kaltinimas buvo neaiškus, kad dėl to kaip nors galėjo būti suvaržytos galimybės gintis nuo pareikštų kaltinimų.
Netenkinant kasaciniame skunde nurodomų prašymų tirti naujus įrodymus esminiai BPK pažeidimai taip pat nebuvo padaryti. Proceso dalyviai turi teisę reikšti tokius prašymus, tačiau bylą nagrinėjantis teismas neprivalo tirti visų proceso dalyvių siūlomų tirti duomenų. BPK nuostatos nėra pažeidžiamos teismui netenkinant prašymų tirti naujus įrodymus, kai nėra tikimybės, jog patenkinus prašymą gali būti gauti reikšmingi teisingam bylos išsprendimui duomenys, kai reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų, kai yra aišku, kad prašomi naujai tirti duomenys negalės būti pripažinti įrodymais dėl duomenų neatitikties BPK 20 straipsnyje numatytiems reikalavimams, kai prašymo tenkinimas yra neįmanomas dėl negalimumo pakviesti į teismo posėdį prašomus apklausti asmenis, išreikalauti prašyme nurodomus dokumentus ir pan. Nagrinėjamoje byloje reikšti prašymai tirti liudytoją L. M. apibūdinančią medžiagą, šio liudytojo ir nukentėjusiosios anksčiau policijai rašytus pareiškimus atmesti pagrįstai, nes šie duomenys nėra susiję su byloje įrodinėtomis 2013 m. birželi 6 d. įvykusio įvykio aplinkybėmis (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios N. M. kasacinį skundą.