Tai, kad asmuo teismui nepateikė patvirtintos formos Nr. 094-1a medicininės Pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, savaime nepaneigia paties ligos ir negalėjimo dalyvauti tam tikros dienos teismo posėdyje fakto. Byla Nr. 1S-151-150/2015

Byla Nr. 1S-151-150/2015
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. liepos 2 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,
dalyvaujant prokurorui Audriui Matulioniui,
gynėjai advokatei Natalijai Boiko,
kaltinamajam V. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Natalijos Boiko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria paskelbta kaltinamojo V. D. paieška, o paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. D. pagal Lietuvos Respublikоs baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą. Šioje baudžiamojoje byloje V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kaltinamasis V. D. neatvyko į 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d. paskirtus teismo posėdžius. Kaltinamasis nurodė, kad jis į paminėtus teismo posėdžius atvykti negali, nes serga. Siekdamas pagrįsti neatvykimo į nurodytus teismo posėdžius priežastis, teismui pateikė nedarbingumo pažymėjimų išrašų kopijas.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė į suėmimą ir paskelbė jo paiešką. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad kaltinamasis, nepateikdamas įstatymo leidėjo nustatytos formos pažymos, patvirtinančios, jog jis dėl ligos negali atvykti į teismą, apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pranešdamas tik posėdžio dieną, vilkina bylos nagrinėjimą, dėl tokių kaltinamojo veiksmų teismui buvo užkirtas kelias apie neįvyksiančius teismo posėdžius laiku pranešti liudytojams, kurie į teismą atvyko iš užsienio. Atsižvelgęs į nurodytas priežastis, apygardos teismas priėjo prie išvados, kad V. D. vengia teismo, nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti nustatytų sąlygų, todėl yra pagrindas pagrįstai manyti, jog jis būdamas nesuimtas gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl siekdamas užtikrinti kaltinamojo V. D. dalyvavimą teisme, teismas jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, o nežinodamas, kur šiuo metu yra kaltinamasis – paskelbė jo paiešką.
Kaltinamojo V. D. gynėja skunde, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Gynėja skunde nurodo, kad kaltinamasis į teismo posėdžius neatvyko dėl ligos, teismui buvo pateiktos nedarbingumo pažymėjimų išrašų kopijos. Gynėja skunde pažymi, kad nepaisant to, jog V. D. kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, tačiau jis turi teisę sirgti bei gydytis, liga iš anksto neplanuojama. Gynėja skunde tvirtina, kad ji V. D. paaiškino, kokios formos pažyma, pateisinanti jo negalėjimą atvykti į teismą dėl ligos, teismui turi būti pateikta, tačiau gydymo įstaiga įstatymo leidėjo nustatytos formos pažymos kaltinamajam neišdavė, išdavė kitokios formos, kuri ir buvo pateikta teismui. Gynėja skunde pabrėžia, kad tik pačiam V. D. 2015 m. birželio 17 d. atspausdinus įstatymo nustatytos formos pažymos blankus ir juos pateikus gydymo įstaigai, ši juos užpildė, tokios pažymos teismui ir buvo paduotos. Esant tokioms aplinkybėms, gynėja skunde mano, kad nėra pagrindo, dėl kurio švelnesnė kardomoji priemonė keičiama į griežtesnę. Gynėja skunde atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, prižiūri sergantį tėvą, todėl kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti bus pasiekti visi BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis V. D. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.
Skundas tenkintinas.
Skundžiama nutartis naikintina. Vilniaus apygardos teismas, pakeisdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę į griežtesnę, nesilaikė BPK 123, 136 ir 139 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų paminėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 247 straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį (nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą). Teismas turi teisę kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.
Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. pati švelniausia iš bendrųjų kardomųjų priemonių. Pagal BPK 136 straipsnio 1 dalį rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. kaltinamojo gynėja apygardos teismui padavė prašymą, kuriame nurodė, jog V. D. į 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdį atvykti negali dėl ligos, ir prašė baudžiamosios bylos be kaltinamojo nenagrinėti (13 t., b. l. 37). Prie šio prašymo pridėjo V. D. nedarbingumo pažymėjimo išrašo kopiją (13 t., b. l. 38). Kaltinamasis 2015 m. birželio 9 d. pateikė teismui prašymą, kuriame tvirtino, kad jis į 2015 m. birželio 10 d. teismo posėdį atvykti negali dėl ligos, 2015 m. birželio 8 d. jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, prašė bylos jam nedalyvaujant nenagrinėti (13 t., b. l. 61). Prie prašymo pridėjo nedarbingumo pažymėjimo išrašo kopiją (13 t., b. l. 62). Į 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdį kaltinamasis taip pat neatvyko (13 t., b. l. 82-83). Šiame teismo posėdyje dalyvavusi V. D. gynėja informavo teismą, kad kaltinamasis vis dar serga, todėl į posėdį jis neatvyks. Gynėja teismui pateikė jai gydymo įstaigos pateiktus pranešimus apie V. D. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, kurie buvo pridėti prie bylos (13 t., b. l. 78, 79, 80).
Aptartų bylos faktinių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog V. D. neatvyko į 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d. paskirtus teismo posėdžius, apie šių teismo posėdžių laiką ir vietą kaltinamajam buvo žinoma (13 t., b. l. 40, 63-64, 82-83). Tačiau nustatytos aplinkybės aukštesnės instancijos teismui neleidžia sutikti su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. D. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjo neišvykti sąlygas, į nurodytus teismo posėdžius neatvyko be pateisinamos priežasties, kaltinamasis vengia teismo ir vilkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Kaip minėta, kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, nustatytas BPK 121 straipsnio 4 dalyje. Tarp šių aplinkybių yra ir reikalavimas įvertinti kaltinamojo sveikatos būklę. Sistemiškai vertinant šią teisės normą su pirmiau aptartomis, teigtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas turi teisę kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti griežtesne, įskaitant ir į suėmimą, tik atidžiai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir nustatęs tam pagrįstą pagrindą.
Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, pagal šios bylos aplinkybes nėra tokio pagrindo. Vadovaujantis BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktu liga pripažįstama svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. D. neatvyko į 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d., tačiau byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis šaukiamas į teismą neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. V. D. į paminėtus teismo posėdžius neatvyko dėl ligos, o tai laikytina pateisinama priežastimi. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. D. buvo nedarbingas nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. ir nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 17 d. Nors iš tiesų V. D. iki 2015m. birželio 17 d. teismui nepateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-823 redakcija patvirtintos formos Nr. 094-1a medicininės Pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, tačiau tai savaime nepaneigia paties ligos ir negalėjimo dalyvauti tam tikros dienos teismo posėdyje fakto, taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog V. D. liga yra išgalvota, nes ligos laikotarpiai sutampa su teismo posėdžių datomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas, pakeisdamas V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, remdamasi tik tuo faktu, jog kaltinamasis nepateikė teismui nurodytos formos pažymos, įvykdė formalų teisingumą, o toks teismo vykdomas teisingumas nesuderinamas su aukščiausios teisinės galios nacionalinio teisės akto nuostatomis.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti kaltinamojo V. D. ir jo gynėjos teismui pateiktose tiek nedarbingumo pažymėjimų išrašų kopijose, tiek pranešimų apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą kopijose nurodytos informacijosir faktų tikrumu. Pažymėtina, kad asmeniui susirgus, jeigu jis yra dirbantis, jam gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ir pildomas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemoje. Išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. V. D. ir jo gynėjos teismui pateiktos nedarbingumo pažymėjimų išrašų kopijos ir pranešimų apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą kopijos atitinka Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356, 2–4 punktų reikalavimus. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, jeigu asmuo dėl ligos negali atvykti į teismą, jis turi pateikti teisės aktais nustatytos formos Nr. 094-1a medicininę pažymą. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad teismui buvo paaiškinta ir žinoma, dėl kokių priežasčių tokia pažyma nepateikiama, o būtent, jog gydymo įstaigai apie tokią pažymą nebuvo žinoma. Ši aplinkybė byloje nepaneigta. Tuo tarpu, aplinkybė, kad tik pačiam V. D. 2015 m. birželio 17 d. atspausdinus nustatytos formos pažymos blankus ir juos pateikus gydymo įstaigai, ši 2015 m. birželio 17 d. juos užpildė, tokios pažymos teismui buvo paduotos, pasitvirtino (13 t., b. l. 92, 93).
Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomojo priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, V. D. švelnesnę kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) pakeitė griežtesne (suėmimu), nepagrįstai, neturėdamas tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nesilaikydamas įstatymo leidėjo nustatytų procedūrų. Kaltinamasis V. D. į teismą neatvyko dėl pateisinamos priežasties – ligos. Taigi V. D. nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjo neišvykti sąlygų ir nevengia teismo. Konstatavus, kad V. D. nevengia teismo, o į teismą neatvyko dėl ligos, kartu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo pagrindą, t. y. kad V. D., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaip nurodyta anksčiau, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų ir jo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Nors baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad V. D. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o V. D. galbūt padaryta nusikalstama priskirtina prie sunkių BK 11 straipsnio 5 dalies taikymo kontekste (BPK 122 straipsnio 8 dalis), tačiau vien šios aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai: užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme (BPK 122 straipsnio 7 dalis). V. D. turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą. Tokios aplinkybės patvirtina jo gana tamprius socialinius ir šeiminius ryšius. Todėl siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų šioje baudžiamojoje byloje ir buvo paskirta V. D. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri minėtiems tikslams pasiekti yra pakankama.
BPK 142 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad tik tuo atveju, jeigu kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, teismo nutartimi skelbiama kaltinamojo paieška. Nagrinėjamu atveju teismui buvo ir yra žinomas kaltinamojo V. D. gyvenamosios vietos adresas, jis arba pats tiesiogiai, arba per savo gynėją teikė teismui prašymus, įrodymus dėl neatvykimo į teismą, vyko pas gydytojus. Byloje nėra duomenų, kad V. D. būtų skirtas, pavyzdžiu, atvesdinimas, o policijos pareigūnams vykdant tokį teismo paskirtą įpareigojimą, kaltinamasis savo gyvenamojoje vietoje nebūtų rastas, o jo artimiesiems, gynėjai būtų nežinoma jo buvimo vieta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, kad žemesnės instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai paskelbė ir kaltinamojo paiešką.
Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kaltinamasis laiku teismo neinformavo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, teismui užkirto kelią apie neįvyksiančius teismo posėdžius laiku pranešti liudytojams, kurie į teismą atvyko iš užsienio, t. y. tokiais veiksmais vilkina bylos nagrinėjimą. Tokios teismo išvados prieštarauja bylos duomenims. Bylą nagrinėjantis teismas iš tiesų privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 2421 straipsnio 1 dalis). Teisėjo vadovavimo procesui principas apima teisėjo pareigą užtikrinti bylos eigą, visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti proceso ar kitomis teisėmis. Tačiau visa tai teismas turi daryti laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atsižvelgdamas į proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. BPK 1 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 142 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti į teismą. Kaltinamasis, negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto turi pranešti teismui, o be svarbios priežasties neatvykusiam kaltinamajam gali būti skiriamas atvesdinimas. Nagrinėjamu atveju BPK 142 straipsnyje nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Kaltinamasis V. D. ir jo gynėja apie tai, kad kaltinamasis neatvyks į 2015 m. gegužės 25 d. ir 2015 m. birželio 10 d. teismo posėdžius ir dėl kokių priežasčių, priešingai nei nurodo apygardos teismas, pranešė ne tą pačią dieną, o iš anksto (2015 m. gegužės 22 d. ir 2015 m. birželio 9 d.), t. y. per protingą terminą nuo to momento, kai kaltinamajam ir (ar) gynėjai tapo žinoma, apie aplinkybes, kliudančias kaltinamajam dalyvauti teismo posėdyje. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, ankstesniame teismo posėdyje kaltinamasis dalyvavo, o į 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdžius V. D. neatvyko dėl pateisinamos priežasties, t. y. dėl ligos.
Byloje formuoti išvadą, kad teismui buvo užkirtas kelias iš anksto informuoti liudytojus, kurie neva į teismo posėdį atvyko iš užsienio, taip pat nėra pagrindo. Pagal bylos medžiagą į 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdį buvo atvykę liudytojai V. K., L. B., K. R. ir A. D., į 2015 m. birželio 10 d. – L. B. ir V. K., tačiau aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad šie liudytojai būtų atvykę iš užsienio, šaukimai jiems išsiųsti ir įteikti adresais, esančiais Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, pastebėtina, kad 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdyje buvo suplanuota tik kaltinamojo apklausa, liudytojai nebuvo šaukiami į šį teismo posėdį (13 t., b. l. 40, 63-64). Be abejonės, dėl kaltinamojo V. D. ligos baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė, tačiau konstatuoti, kad jos nagrinėjimas vilkinamas, nėra jokių teisinių prielaidų.
Taip pat atkreiptinas žemesnės instancijos teismo dėmesys į tai, kad teismas nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog šią jis priima vadovaudamasis ir BPK 133 straipsnio 5 dalimi, nustatančia kardomosios priemonės – užstato pakeitimą į suėmimą. Šiuo atveju teismas byloje kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, o ne užstatą, keitė į suėmimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas prieina prie išvados, kad šioje nutartyje nurodytais motyvais kaltinamojo V. D. gynėjos skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis naikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a:
kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Natalijos Boiko skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, kuria paskelbta kaltinamojo V. D. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Rūta Mickevičienė