Vien tai, jog policijos pareigūno sustabdytas A. M. pačioje pradžioje nebuvo perspėtas apie daromą įrašą, taip tik formaliai pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukciją, nėra pakankamas pagrindas tokių duomenų laikyti neleistinu įrodymu BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalių prasme, t. y. neteisėtu, taip pat tai nereiškia, kad įraše užfiksuota informacija neteisinga. Baudžiamoji byla Nr. 2K-330-222/2015

Baudžiamoji byla Nr. 2K-330-222/2015
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 9 d.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas, ar pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje padarė teisingas, įrodymais paremtas išvadas, ar pagal nustatytas faktines aplinkybes tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. M. veiką, papildomai jį apklausė ir iš naujo atliko pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tirtų įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nuteistojo A. M. parodymai palyginti su liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymais, byloje esančio jų pokalbio garso įrašo turiniu, kitais įrodymais – asmens kratos protokole užfiksuotais duomenimis apie pas A. M. rastą 100 Lt kupiūrą, alkotesterio rodmenimis; sugretinęs jais paremtus faktus, teismas padarė argumentuotas išvadas, kad nuteistojo (kasatoriaus) pateikta versija neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad teismai minėto garso įrašo duomenis pripažino įrodymu (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių duomenų gavimo teisėtumo, argumentuotai nurodė, kad vien tai, jog policijos pareigūno sustabdytas A. M. pačioje pradžioje nebuvo perspėtas apie daromą įrašą, taip tik formaliai pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukciją, nėra pakankamas pagrindas tokių duomenų laikyti neleistinu įrodymu BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalių prasme, t. y. neteisėtu, taip pat tai nereiškia, kad įraše užfiksuota informacija neteisinga. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad minėto įrodymo patikimumą teismas motyvuotai įvertino. Šiuo aspektu pasisakė ir dėl liudytojo M. P. parodymų vertinimo. Be to, išanalizavęs byloje esantį ir apžiūros protokole bei stenogramoje užfiksuotą pokalbio garso įrašą, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistojo A. M. interpretacija, aiškinant jo vartoto žodžio „susitarkime“ prasmę, aptariamo įvykio kontekste yra neteisinga. Teismas paneigė nuteistojo teiginius, jog jis norėjo susitarti tik dėl vykimo į gydymo įstaigą blaivumui patikrinti, taip pat pasisakė dėl kitų tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose nuteistojo ginčijamų įvykio aplinkybių įrodytumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė argumentuotas išvadas dėl visų bylos duomenų, pripažintų įrodymais, teisėtumo (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys) bei jų įrodomosios reikšmės nustatant bylai svarbias faktines aplinkybes.