Kaip gaudomi plagiatoriai

Plagiato sąvoka yra paprasta: plagiatu laikomas toks darbas kuriame visas ar dalis teksto yra pažodžiui perrašytas iš kito autoriaus teksto nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis. Citavimo taisyklės reikalauja, kad jei kito autoriaus tekstas perpasakojamas savo žodžiais, tuomet sakinio pabaigoje reikia pateikti nuorodą į išnašą, kurioje pateikiamas originalus šaltinis. Jei tekstas perrašomas pažodžiui – tuomet būtinos kabutės.

 

Deja, bet kiekvienais metais atsirandą tokių, nelabai suprantančių citavimo reikšmės, dėl to jų elgesys vertinamas kaip akademinis nesąžiningumas, kas atitinkamai lemia jog darbas vertinamas neigiamai.

 

Esu įsitikinęs, kad geriausia prevencija nuo pažeidimų darymo yra bausmės neišvengiamumas. Žinant, kad “sugriešijus” bus sulaukta atpildo, turėtų padėti sumažinti nesąžiningai rašančių baigiamuosius darbus studentų skaičių. Todėl šis straipsnis skirtas parodyti, kad plagiatoriai yra gaudomi, o programa, kuri atlieka šį darbą, veikia efektyviai.

 

VDU TF baigiamieji darbai yra tikrinami specialiame užsienio tinklapyje, kuriame veikia plagiato paieškos programa. Šio tinklapio adreso specialiai neatskleisiu, kad nesudaryt galimybės nesąžiningiems studentams bandyt apgaut tikrintojus. Programa tikrai gera, neveltui už kiekvieno darbo patikrinimą universitetui reik mokėt pinigus.

 

Taigi, kaip veikia ši programa?

Visų pirma darbas yra įkeliamas į sistemą. Tuomet automatiškai pradedamas darbo tikrinimas ir vidutiniškai už 5 minučių galime pamatyti pirmąjį rezultatą (paspauskite ant paveikslėlio siekiant pamatyti ryškesnį vaizdą):

 

Tie procentai, kurie apibraukti, parodo kiek originalus autoriaus darbas. Kaip matote skaičiai gali būti tiek 20%, tiek 67%. Šios procentinės išraiškos neatspindi tikrovės, nes darbe galėjo būti cituojama iš knygų, o programa savaime aišku patikrinti citavimo iš šių šaltinių negali. Priešingai, jei darbe daugiausiai buvo remiamasi internetiniais šaltiniais – tuomet ir procentinė išraiška bus didesnė.

 

Panagrinėkime kaip veikia programa.

Baigus tikrinimą matome štai tokį vaizdą:

 

Kairėje pusėje matosi darbo tekstas, paryškintos yra tos vietos, kurios yra paimtos iš kitų šaltinių. Kiekvienas šaltinis žymimas kita spalva. Šaltiniai sunumeruoti atskirai. Dešinėje pusėje matome šį šaltinių sąrašą, kuriame nurodomas adresas iš kur paimtas tekstas, bei kiek procentų teksto užima paimtas tekstas baigiamąjame darbe.

Analizuojant pateiktą teksto fragmentą galime matyti, kad pažodžiui buvo perrašytas tekstas iš 3 skirtingų šaltinių, tačiau nėra pateikta jokia išnaša, ar tekstas paimtas į kabutes.

Paspaudus ant spalva pažymėto teksto, galima pamatyti orginalų šaltinį, iš kurio buvo paimtas tekstas:

 

Pateikiamas ir inernetinis adresas su tikslia nuoroda į originalų šaltinį. Todėl recenzuojant bet kurį darbą labai lengva pastebėti ar teisingai buvo laikomasi akademinio sąžiningumo.

 

Pažvelkime į kitą pavyzdį:

 

Kaip matote labai lengva pastebėti kuris tekstas buvo cituojamas pažodžiui (būtinos kabutės), o kuris ne (tokiu atveju pateikiama nuoroda sakinio pabaigoje).

 

Programa pažymėdama tekstus leidžia lengvai atskirti kiek tam tikrame tekste yra darbo autoriaus minčių. Pažvelkime į šį pavyzdį:

Jame labai aiškiai matosi nepažymėtas jokia spalva tekstas (darbo autoriaus žodžiai), bei pažymėtas tekstas, kuris kaip matome cituojamas taisyklingai.

Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kur nors ir pateikiant nuorodas, matyti, jog cituojama pažodžiui, kas reiškia jog tekstas turėjo būti kabutėse:

Pateiktas pavyzdys taip pat rodo, kad darbo autorius rašydamas tekstą rėmėsi tik vienu šaltiniu. Tokiu atveju iškart kyla abejonių dėl darbo kokybės – ar tai mokslinis darbas ar referetas, ar pateikiamos išvados nėra vienpusiškos, ar buvo pakankamai atlikta nagrinėjamo klausimo analizė.

 

Na ir pabaigai norėčiau pasakyti, kad visi baigiamieji darbai yra įkeliami į elektroninę duomenų bazę, kur galima nustatyti ar darbas bus viešai matomas ar ne. Tačiau net ir uždraudus darbą rodyti viešai, šis apribojimas galioja tik ribotą laiko tarpą (jei neklystu 5 metus), todėl praėjus šiam laikotarpiui bet kas gali aptikti nesąžiningą darbo autoriaus elgesį. O tokio fakto konstatavimas leistų universitetui panaikinti išduotą diplomą.

 

Tad labai tikiuosi, kad po šio mano teksto paskelbimo, ateityje plagiato tikrinimo programa studentų darbuose nepateiks jokių siurprizų.