Posts by Mindaugas Bilius:
Neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais. Byla Nr.2K-628/2013
Baudžiamoji byla Nr. 2K-628/2013
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 30 d.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu civilinio ieškinio dalykas yra neturtinė žala, jos dydis turi būti taip pat įrodytas, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Vadinasi, neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog teisę reikalauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, turėjo teisę tik pats nukentėjusysis A. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad A. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)) reikalavo atlyginti neturtinę žalą, susijusią su tėvo A. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)) netektimi, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų ir teismų procesinių sprendimų, nėra nustatyta tiksli A. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties priežastis ir priežastinis ryšis tarp eismo įvykio ir mirties, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už patirtus išgyvenimus, susijusius su netektimi. Dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą, todėl teismai pagrįstai sprendimuose konstatavo, kad ši žala neįrodyta.
Dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles. Byla Nr.1A-338/2013
Baudžiamoji byla Nr. 1A-338/2013 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S 2013 m. gruodžio 30 d. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo į V. B., kaip asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, taikytų apklausos ir jo parodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Vadovaujantis teismų praktika, nagrinėjant […]
Remiantis vien tik faktine aplinkybe (kratos metu rastas netikras dokumentas) negalima teigti, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika. Byla Nr.1A-178/2013
Baudžiamoji byla Nr.1A-178/2013 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDIS 2014 m. sausio 2 d. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas S. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, iš esmės grindė vieninteliu faktu – S. V. sodybos ūkiniame pastate, kratos metu buvo rastas Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos […]
Nusikalstamos veikos imitacijos modelio ir provokacijos atribojimas. Byla Nr.2K-549/2013
Baudžiamoji byla Nr. 2K-549/2013 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gruodžio 27 d. Teismų išvados dėl bylos duomenų, gautų imituojant nusikalstamas veikas, įvertinimo, priešingai negu kasaciniame skunde teigia V. V. advokatė, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose, kuriose asmenys, disponavę narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, išaiškinami panaudojus […]
Ar galima remtis operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis byloje, jei operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti tiriant kitą nusikalstamą veiką? Byla Nr. 2K-120/2008
Baudžiamoji byla Nr. 2K-120/2008 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2008 m. gegužės 20 d. Santrauka iš Infolex.Praktika: Pirmosios instancijos teismas G. A. išteisino dėl veikos, numatytos BK138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų). Apeliacinės instancijos teismas G. A. nuteisė pagal BK138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nuteistasis […]
Reikalavimai apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Byla Nr. 2K–513/2013
Baudžiamoji byla Nr. 2K–513/2013 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gruodžio 10 d. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvadosnuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. […]
Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė kaip pagrindas švelninti bausmę (BK 54 straipsnis). Byla Nr. 1A-291/2013
Baudžiamoji byla Nr. 1A-291/2013 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S 2013 m. gruodžio 16 d. BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau […]
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys savarankiškos įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme neturi, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pats neištiria šių įrodymų posėdžio metu. Byla Nr. 1A-291/2013
Baudžiamoji byla Nr. 1A-291/2013 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S 2013 m. gruodžio 16 d. Atmetamas nuteistojo M. T. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisėtai rėmėsi nukentėjusiųjų A. G. ir T. P. parodymais, nes jie nebuvo apklausti teisme, dėl to pažeista jo teisė į gynybą. […]
BK 169 straipsnis – asmenų grupės ar jai priklausančių individų diskriminavimas. Byla Nr. 2K–256/2012
Baudžiamoji byla Nr. 2K–256/2012 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. birželio 12 d. Vilnius Pagal BK 169 straipsnį atsako tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis […]
Poligrafu gautų duomenų teisinis vertinimas. Byla Nr. 1-41-497/2012
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS 2012 m. lapkričio mėn. 30 d. Bylos Nr. 1-41-497/2012 Ištrauka iš apylinkės teismo nuosprendžio: 3.6 Tyrimo poligrafu duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas L. S. ir A. Ū. psichofiziologinis tyrimas (tyrimas poligrafu), (t. 19, b.l. 33- 37, t. 21, b.l. 64- 69). Išanalizavus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, remiantis psichofiziologiniuose […]