Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė kaip pagrindas švelninti bausmę (BK 54 straipsnis). Byla Nr. 1A-291/2013

 

BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Be BK 62 straipsnio, tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

 

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

 

Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, be to, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala (EŽTT byla Sorvisto prieš Suomiją).

 

Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

 

Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

 

Šios nuostatos užtikrina asmens teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

 

Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą sąlygoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, jog procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis; padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius; įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas; teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo (asmens, kuris skundžiasi proceso trukme, o nagrinėjamoje byloje – šiame procese persekiojamo asmens) elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (EŽTT byla Kravtas prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010 ir kt.).

 

 

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m. balandžio 26 d., paskutinis procesinis veiksmas atliktas 2006 m. gruodžio 29 d. (R. B. supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga), tačiau kaltinamasis aktas surašytas tik 2011 m. lapkričio 10 d., t. y. beveik po penkerių metų. Teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, prasidėjęs 2011 m. gruodžio 21 d. (nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje) ir vykęs iki 2012 m. gruodžio 20 d. (priimtas apkaltinamasis nuosprendis), tęsėsi beveik vienerius metus.Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas vyko beveik dešimt mėnesių (nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d.).

 

Ilgo bylos proceso analizė rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo beveik penkerių metų nepateisinamas delsimas nuo atlikto paskutinio procesinio veiksmo iki kaltinamojo akto surašymo, o proceso ilgumas tiesiogiai priklausė nuo ikiteisminio tyrimo įstaigos, laiku neperdavusios ikiteisminio tyrimo medžiagos prokurorui, ir/arba prokuratūros, kurios prokuroras nekontroliavo ikiteisminio tyrimo pabaigos ir/arba laiku nesurašė kaltinamojo akto, nekokybiško darbo. Pirmosios instancijos teisme dalyvavęs prokuroras galėjo tik apgailestauti, jog jo kolega taip ilgai rašė kaltinamąjį aktą.

 

Tai, kad proceso metu nuteistiesiems I. K. ir V. K. nebuvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, sąlygoja santykinai mažesnę proceso reikšmę jiems, tačiau nepaneigia fakto, jog visi nuteistieji ilgą laiką turėjo gyventi netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties būsenoje (EŽTT byla Merit prieš Ukrainą). Mažesnis baudžiamojo proceso poveikis asmens situacijai nepaneigia jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinkamų valstybės institucijų pareigų. Taigi dėl valstybės institucijos (ikiteisminio tyrimo įstaigos ir/arba prokuratūros) nepateisinamo delsimo bylos perdavimas teismui (ir nagrinėjimo pradžia) nepagrįstai užsitęsė beveik penkerius metus.

 

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų R. B., M. T., I. K. ir V. K. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis).

 

Kita vertus, tokia išvada savaime nesąlygoja BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią įstatymo nuostatą švelnesnė bausmė gali būti motyvuotai skiriama tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso siejamas su nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011).

 

Nenustačius pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimas gali būti pagrindas švelninti bausmę sankcijos ribose, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-102/2011 ir kt.).