Ar galima remtis operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis byloje, jei operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti tiriant kitą nusikalstamą veiką? Byla Nr. 2K-120/2008

Šioje baudžiamojoje byloje BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų požiūriu G. A. pokalbių telefonu įrašus tiksliau įvertino pirmosios instancijos teismas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2007 m. liepos 5 d. raštais kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl informacijos pateikimo, ar 2005 m. birželio 1 d. buvo priimta nutartis Nr. S1–273–S operatyvinėje byloje dėl komunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir G. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių įrašų darymo; į Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybą, ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas operatyvinėje byloje, kurioje teisėjas priėmė nutartį Nr. S1–273–S dėl komunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir G. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių įrašų darymo, kada ir pagal kokįBK straipsnį, kas kreipėsi dėl šių dokumentų išslaptinimo ir kokiu pagrindu.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. rašte Nr. A4-150, kuriuo atsakoma į minėtą pirmosios instancijos teismo raštą, nurodyta, kad 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A. nuo 2005 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Atitinkamame Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 30-S-8112 nurodyta, kad nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos m. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 3-jo poskyrio viršininkas atliko operatyvinį tyrimą dėl grupės asmenų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S nuo 2005 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A., tuo metu naudojusiam mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnyje numatyti veiksmai buvo sankcionuoti pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2005 m. birželio 1 d. motyvuotą teikimą Nr. 3.2.–232S, parengtą pagal Klaipėdos m. VPK viršininko 2005 m. birželio 1 d. raštu Nr. 6/1446S pateiktus duomenis. Šių techninių priemonių naudojimo specialia tvarka G. A. telefoniniams pokalbiams metu gauta ikiteisminiam tyrimui Nr. 31–1–00613–05 reikšminga informacija, todėl tyrimą atlikęs pareigūnas tarnybiniu pranešimu Nr. 6/2171S apie tai informavo Klaipėdos m. VPK viršininką. Klaipėdos m. 2005 m. spalio 6 d. VPK viršininko ir Specialiosios ekspertų komisijos 2005 m. spalio 6 d. sprendimais, išdėstytais akte Nr. 30–OV–41 ir protokole Nr. SEK–19, dalis operatyvinio tyrimo metu surinktos informacijos išslaptinta vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir ji panaudota baudžiamajame procese. 2005 m. rugsėjo 26 d. operatyvinis tyrimas nutrauktas kaip realizuotas, kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o detalūs duomenys apie realizuoto operatyvinio tyrimo organizavimą, eigą bei rezultatus, operatyvinės veiklos priemonių ir metodų panaudojimą gali būti pateikti susipažinti valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams turi būti apygardos teismo motyvuota nutartisar prokuroro motyvuotas teikimas, arba, jei juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, jų išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje spręsti klausimai dėl G. A. atsakomybės už jam inkriminuotą veiką, padarytą 2005 m. liepos 22 d., to nėra. Be teisinio pagrindo byloje turi būti ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, numatytą Operatyvinės veiklos įstatymo 9straipsnyje. Kaip matyti iš byloje esančio Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 30-S-8112, nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos m. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos poskyrio viršininkas atliko operatyvinį tyrimą dėl grupės asmenų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Būtent šios veikos buvo nurodytos kaip faktinis pagrindas, dėl kurio Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S nuo 2005 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. leistas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A., tuo metu naudojusiam mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi faktinis pagrindas 2003 m. rugsėjo 26 d. pradėti operatyvinį tyrimą ir teisinis pagrindas – 2005 m. birželio 1 d. apygardos teismo nutartis dėl operatyvinio veiksmo – yra niekaip nesusiję su veika, dėl kurios 2005 m. liepos 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31–1–00613–05 ir vėliau skundžiamu nuosprendžiu už ją yra nuteistas G. A.3 Taip pat pažymėtina, kad veika, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas kasatorius, nepatenka į kategoriją veikų, nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio nuostatose ir sudarančių pagrindą pradėti operatyvinį tyrimą ir atlikti operatyvinį veiksmą.

Pagal BPK 4 straipsnio nuostatas baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir reikšmingi bylai duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Ikiteisminis tyrimas dėl veikos, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas kasatorius, pradėtas 2005 m. liepos 23 d. Vėliau, Klaipėdos m. VPK 2005 m. spalio 6 d. viršininko aktu Nr. 30–OV–41, Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. SEK–19 ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu buvo išslaptinti ir prie ikiteisminio tyrimo prijungti, vadovaujantis BPK 154 straipsnio nuostatomis, G. A. pokalbių telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai, padaryti nuo 2005 m. liepos 22 d. 23.21 val. iki liepos 23 d. 18.32 val. Tačiau byloje nėra BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka priimtos tokiam veiksmui reikalingos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Tokios nutarties ir negalėjo būti. Ikiteisminis tyrimas dėl G. A. padarytos veikos pradėtas 2005 m. liepos 23 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Įtarimas jam pareikštas 2005 m. spalio 27 d. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ši veikos kvalifikacija įrašyta ir 2005 m. gruodžio 12 d. kaltinamajame akte. G. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nė viename iš atitinkamų procesinių sprendimų veika, už kurią nuteistas kasatorius, nėra nurodyta asmenų pokalbių pasiklausymą reglamentuojančio BPK 154 straipsnio 1 dalyje kaip tokia, kuri sudaro pagrindą klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais. Atitinkamame protokole visiškai nėra nuorodos į tai, apie kokią nusikalstamą veiką buvo siekiama gauti duomenų. Be to, G. A. pokalbių telefonu įrašai buvo padaryti apskritai dar net nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Taikant tokią priemonę neišvengiamai skverbiamasi į Konstitucijos lygmeniu garantuojamą žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybę. Todėl nustačius, kad pokalbių įrašai gauti pažeidžiant BPK 154 straipsnio nuostatas, taikant šią priemonę surinkta informacija paprastai nelaikytina įrodymu.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje netiksliai nurodo, kad Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos priemonės buvo panaudotos būtent šioje baudžiamojoje byloje. Specialioji ekspertų komisija 2005 m. spalio 6 d. posėdyje nutarė pritarti įslaptintų dokumentų išslaptinimui ir juos prijungė prie baudžiamosios bylos Nr. 30-1-0613-05. Byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą, nesusijusį su G. A. ir A. S. konfliktu 2005 m. liepos 22 d. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas BPK 162 straipsnio nuostatomis. Duomenų apie tai, kad pokalbių įrašų perdavimas prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 30-1-0613-05 atliktas būtent pagal šias nuostatas, byloje nėra. Priešingai, sprendimą išslaptintus dokumentus prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 30-1-0613-05 priėmė Specialioji ekspertų komisija, tokiam sprendimui neturinti kompetencijos. Šiuo konkrečiu atveju tai rodo, kad padarytas esminis BPK pažeidimas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro nemažesnio pavojingumo nusikalstama veika.

Dėl visų nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad informacija garso įrašų pavidalu šioje baudžiamojoje byloje surinkta nesilaikant nei BPK, neiOperatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. Taip padaryta esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas atitinkamų duomenų pagrįstai nepripažino įrodymais. Eliminavus garso įrašų įrodomąją reikšmę, darytina išvada, kad įrodinėjimo požiūriu kitų byloje surinktų duomenų traktuotė, kurią išteisinamajame nuosprendyje išdėstė pirmosios instancijos teismas, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.