BK 169 straipsnis – asmenų grupės ar jai priklausančių individų diskriminavimas. Byla Nr. 2K–256/2012
| Baudžiamoji byla Nr. 2K–256/2012
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. birželio 12 d. Vilnius |
| Pagal BK 169 straipsnį atsako tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves. BK 169 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra žmonių grupių ar joms priklausančių individų teisės ir lygiateisiškumas. Šis nusikaltimas padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad veiksmais, sudarančiais BK 169 straipsnio sudėties objektyviuosius požymius, diskriminuoja žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį siekdamas sutrukdyti ar suvaržyti šios žmonių grupės ar jai priklausančio individo lygių su kitais teisių ir laisvių įgyvendinimą ir tai daro dėl bent vienos šio straipsnio dispozicijoje įvardytos savybės – lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E.K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 169 straipsnį. Pagal apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes E.K., būdamas maitinimo įmonės savininku, šios įmonės patalpose darbo laiku, nurodydamas jam pavaldžiai padavėjai J. M. pasakyti pietauti atėjusiam K. S., kad jis, kaip laikraščio „AAA“ atstovas, yra nepageidaujamas restorane ir kad išeitų iš restorano, J. M. įvykdžius šį nurodymą, diskriminavo K. S. dėl jo darbo UAB ,,AAA” laikraštyje, taip suvaržydamas jo teises ir laisves. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog K. S. buvo diskriminuojamas dėl jo darbo UAB „AAA“ laikraštyje, iš esmės konstatavo, jog šis asmuo buvo diskriminuojamas dėl jo priklausymo tam tikrai „socialinei grupei“, tačiau BK 169 straipsnio dispozicija tokio požymio nenumato. Tuo tarpu „socialinė grupė“ ir šiame BK straipsnyje numatytas požymis „socialinė padėtis“ nėra tapačios sąvokos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatyti visi būtini BK 169 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir todėl veika negali būti pripažinta nusikaltimu, numatytu BK 169 straipsnyje. Konstatuotina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada iš esmės pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, BK 169 straipsnyje numatytą požymį – „socialinę padėtį“ – pagrįstai aiškino remdamasis Lygių galimybių įstatymu, kurio 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „socialinė padėtis“ – tai fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai. Pažymėtina, kad „socialinė padėtis“ įstatymine prasme apima ribotą skaičių veiksnių ir suprantama siauriau nei plačiąja, visuomenėje suvokiama prasme. Tokie požymiai, kaip, pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, šeiminė ar santuokinė padėtis, priklausymas tam tikrai profesijai, šio įstatymo prasme nėra priskirti socialinės padėties sampratai.Kasaciniu skundu prokuroras prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį nurodo, kad nukentėjusįjį K. S. išteisintasis E. K. diskriminavo dėl šiuo laikraščiu skleidžiamų pažiūrų, kurios jam neįtiko. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios ribos teismas neturi teisės peržengti.BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 169 straipsnį už asmenų grupės ar jai priklausančių individų diskriminavimą siejama su šiame BK straipsnyje konkrečiai numatytomis šią asmenų grupę ar jai priklausantį individą apibūdinančiomis savybėmis, t. y. lytimi, seksualine orientacija, rase, tautybe, kalba, kilme, socialine padėtimi, tikėjimu, įsitikinimais ar pažiūromis. Taigi veiką kvalifikuojant pagal BK 169 straipsnį, šie alternatyvūs požymiai įrodinėtini ir turi būti nustatyti byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. kaltinimas pareikštas dėl to, jog K. S. buvo diskriminuojamas dėl jo darbo laikraštyje UAB „AAA“. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. K. kaltu pagal BK 169 straipsnį taip pat konstatavo, kad jis nukentėjusįjį K. S. diskriminavo dėl jo darbo minėtame laikraštyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio požymio BK 169 straipsnio dispozicija nenumato. Tuo tarpu, nei iš kaltinamojo akto, nei iš prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes naujomis, nei iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, koks konkretus BK 169 straipsnyje numatytas požymis ar požymiai buvo inkriminuojami išteisintajam E. K., t. y. dėl kokios šio straipsnio dispozicijoje numatytos savybės šis diskriminavo nukentėjusįjį. Taigi, prokuroras kasaciniu skundu iš esmės prašo E. K. pateiktą kaltinimą susieti su BK 169 straipsnio dispozicijoje numatytu požymiu – įsitikinimais ir pažiūromis, taip siekdamas, kad byloje būtų nustatytas naujas šio straipsnio dispozicijoje numatytas požymis, kuris nebuvo išteisintajam inkriminuotas. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti tokį prokuroro prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką nustato BPK 256 straipsnis, tačiau kaltinimo keitimas galimas tik bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nes tai betarpiškai susiję su įrodymų tyrimu ir faktinių aplinkybių nustatymu. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). |
Mindaugas Bilius
