BK 202 str.: Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla: baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimas (atribojimas versliškumo numatyto BK 202 ir vertimosi veikla numatyto ATPK 173 str.). Baudžiamoji byla Nr. 1A-456/2014; Baudžiamoji byla Nr. 2K-240-696/2015

Baudžiamoji byla Nr. 1A-456/2014

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

2014 m. spalio 22 d.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Taigi baudžiamojo atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsiranda esant tokioms sąlygoms: 1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Todėl teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-388/2009, Nr. 2K-147/2010, Nr. 2K-48/2011); 2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje visapusiškai ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais – iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, specialisto išvada Nr. 5-5/32 nustatyta, kad M. Ž., laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d. neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir nustatyta tvarka Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikęs tinkamai užpildyto Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla, t. y. vertėsi internetine tarptautine prekyba naudota automobiline technika (automobiline garso, vaizdo, navigacine įranga), vykdomos veiklos neįregistravo ir leidimo jai neįgijo, į savo bei kitų asmenų atidarytas sąskaitas iš užsienio gautų pajamų iš vykdomos veiklos nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių: 185 395 Lt gyventojų pajamų mokesčio; 26 503,92 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 11 482,40 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Kaip matyti iš M. Ž. parodymų teisiamajame posėdyje, jis neneigė vykdęs komercinę veiklą ir jos nustatyta tvarka neįregistravęs bei gautų pajamų nedeklaravęs ir mokesčių nuo jų nesumokėjęs. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad M. Ž. neslėpė vykdęs individualią veiklą ir neturėjo tyčios slėpti gaunamas pajamas, o komercinės veiklos neįregistravimą nulėmė tik nuteistojo aplaidumas.

Nors apeliantai skunde atkreipia dėmesį į tai, kad už šiuos verslo tvarkos pažeidimus gali būti nustatyta ir administracinė atsakomybė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių, kurių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. Todėl remiantis teismų praktika bei sistemiškai aiškinant BK 202 straipsnio ir ATPK 173 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad viršijus ATPK 173 straipsnyje nurodytą 500 MGL (65 000 Lt) dydžio sumą, kyla ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (Kasacinės nutartys Nr. 2K-574/2011, Nr. 2K-174/2012). Be to, teismų praktikoje akcentuojama ir į tai, kad versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį, pastangas organizuojant komercinę veiklą, išvystytą struktūrą. Todėl sprendžiant kaltininko atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį klausimą, versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti, atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (Kasacinės nutartys Nr. 2K-574/2011, Nr. 2K-335/2012, Nr. 2K-7-58/2013). Be to, pažymėtina ir tai, kad vertinant, ar užsiėmimas ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint tokiai veiklai reikalingos licencijos (leidimo) ar kitokiu neteisėtu būdu padaryta stambiu mastu ar ne, būtina atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, kaltininko gaminamos produkcijos ar paslaugų dydį, veiklos apimtis bei trukmę, suteiktų paslaugų rūšį ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-59/2014). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančių įrodymų visetą ir teisingai nustatė, kad M. Ž. neteisėta komercine veikla, t. y. tarptautine internetine prekyba automobiline garso, vaizdo ir navigacine įranga – vertėsi versliškai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neteisėta veikla buvo vykdoma gana ilgą laiką, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d., ir iš jos buvo gaunamos nuolatinės pajamos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis yra ir kitų požymių, skiriančių M. Ž. neteisėtą komercinę veiklą nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla. Bylos įrodymais nustatyta, kad vykdydamas neteisėtą komercinę veiklą M. Ž. veikė sistemiškai, t. y. skirtingais vardais registravo internetines parduotuves, kuriose nuolat siūlydavo savo prekes, atidarė savo sąskaitas skirtinguose bankuose, naudojosi kitų asmenų sąskaitomis, į jas banko pavedimais gaudamas pinigus už prekes. Iš gautų pajamų M. Ž. toliau pirko automobilių garso ir vaizdo bei navigacijos įrangą ir vykdė elektroninę prekybą jomis. Be to, savo neteisėtos veiklos neketino nutraukti, priešingai, atidarydavo vis naujas elektronines parduotuves, kol ši veikla buvo nutraukta teisėsaugos institucijoms nustačius neteisėtos veikos požymius. Remiantis iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. 5-5/32 matyti, kad M. Ž. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. iš viso gavo 3 808 960,69 Lt pajamų. Šios gautos pajamos ženkliai viršija ATPK 173 straipsnyje nurodytą 500 MGL dydžio sumą ir rodo jos stambų mastą, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje teisingai nustatė M. Ž. neteisėtoje komercinėje veikloje esantį stambų mastą ir versliškumą. Todėl šios pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. Ž. neteisėta komercinė veikla buvo daug didesnio pavojingumo nei analogiškas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173 straipsnyje.

Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantai iš esmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių t. y. nei pagrindinių (ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas), nei papildomų (versliškumas ir stambus mastas), neginčija, tačiau šie požymiai yra tinkamai atskleisti skundžiamame nuosprendyje. Tačiau skunde iš esmės ginčijama subjektyvioji BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė. Kvalifikuojant veiklą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norą taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią. Kolegija pažymi, kad M. Ž. veiklos pastovumas ir nuolatinis jos pobūdis, tai, jog ji buvo nutraukta tik teisėsaugos institucijoms nustačius šios veikos požymius, leidžia daryti išvadą, kad M. Ž. veikė ne aplaidžiai, o suprasdamas nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, tai kad M. Ž. didžiąją dalį pajamų gavo į savo asmenines ar savo artimų giminaičių sąskaitas, prekes siųsdavo savo vardu, veiklos neslėpė ir vykdė savo vardu registruotame garaže, nepaneigia to, kad jis suprato nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, apelianto teiginius apie tai, kad prekes siųsdavo savo vardu paneigia byloje esantys kratos ir apžiūros protokolų bei AB „Lietuvos paštas“ pateiktų dokumentų duomenys, iš kurių matyti, kad siuntiniai į užsienio šalis buvo siunčiami ir kitų asmenų (A. B., A. B., A. Ž., E. Ž.) vardu, kurių elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis M. Ž. neteisėtai naudojosi (2 t., 111-127 b. l.; 10 t., 128-200 b. l.; 11 t. 1-74 b. l.). Tokiu būdu nustatyti visi BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, atskleidžiantys nuteistojo veiklos liečiamumą su įstatymo saugomomis vertybėmis, t. y. teisės aktuose nustatyta verslo tvarka ir sąžiningos verslininkystės principu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo M. Ž. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

————————————————————–

Aukščiausiojo teismo byla tuo pačiu klausimu:

Baudžiamoji byla Nr. 2K-240-696/2015

BK 222 str.: buhalterinės apskaitos objektas. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas). Baudžiamoji byla Nr. 2K-376/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K-376/2014 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 7 d.   Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo BK XXXII skyrius numato atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta […]

BK 294 str. savavaldžiavimas. Didelės žalos nustatymas. Baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2014 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 30 d.   Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies sudėties požymio – didelės žalos Kasatorius skunde nurodo, kad jo veikoje nėra būtino BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos. Pagal BK 294 […]