0

BPK 58 str.: vien praeityje buvę darbo santykiai toje pačioje įstaigoje ar institucijoje, pats faktas, kad teisėja ir gynėjas prieš kurį laiką buvo bendradarbiai, nėra pakankamas pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu. Baudžiamoji byla Nr. 2K-396/2014

Posted by Mindaugas Bilius on 2014 10 30 in Principai |

Baudžiamoji byla Nr. 2K-396/2014

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 21 d.

 

Dėl teismų šališkumo

Kasatorė teigia, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas buvo šališki. Pirmosios instancijos teismo šališkumas skunde grindžiamas tuo faktu, kad bylą nagrinėjusi teisėja ir kaltinamojo gynėjas prieš kurį laiką buvo bendradarbiai prokuratūroje, o šališkumas pasireiškė tuo, kad teisėja nemotyvuodama patenkino kaltinamojo gynėjo prašymus, nuosprendį paskelbė jau kitą dieną po teisiamojo posėdžio pasibaigimo. Apeliacinio teismo šališkumas grindžiamas faktu, kad kaltinamojo gynėjas ir viena iš teisėjų, nagrinėjusių bylą, prieš tam tikrą laiką kartu dirbo prokuratūroje, taip pat buvo kolegos apylinkės teisme, be to, gynėjo žmona dirba tame pačiame teisme, kuris nagrinėjo bylą apeliacine tvarka.

Nukentėjusiosios skundo argumentai dėl teismų šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, kuris turi subjektyvųjį ir objektyvųjį aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-645/2005, 2K-340/2008, 2K-243/2009, 2K-176/2010, 2K-425/2012; Europos Žmogaus teisių Teismo sprendimas Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000). Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Nukentėjusioji A. V. pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą, grįsdama tais pačiais argumentais, buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai atsakydamas į šį klausimą, teisingai pažymėjo, kad teisėja, bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teisme, ir išteisintojo gynėjas vienoje įstaigoje dirbo iki 2000 metų, po to šie asmenys bendrose įstaigose ar institucijose nedirbo, pavaldumo ryšiais nebuvo siejami, jokių kitų objektyvių BPK 58 straipsnyje numatytų bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo pagrindų nenustatyta. Nėra pagrindas šališkumui konstatuoti ir kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisėja nuosprendį, nukentėjusiosios manymu, surašė per greitai, kad nagrinėjant bylą iš pradžių netenkino, o po to patenkino gynėjo prašymus iškviesti apklausti liudytojus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad gynėjas pateikė prašymą iškviesti apklausti liudytojus V. B., J. P., M. P. ir R. M., tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Apklausus liudytoją G. V., atsižvelgęs į jo duotus parodymus, gynėjas vėl pateikė teismui prašymą iškviesti apklausti liudytojais M. P. ir V. B.. Teismas, įvertinęs dar kartą pateiktą prašymą ir motyvus, prašymą tenkino. Gynėjo prašymo patenkinimą sieti su teismo šališkumu nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalinimo teisėjai nereiškė. Nustatydamas nuosprendžio paskelbimo datą teismas turi atsižvelgti į nuosprendžio apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir pan. ( BPK 302 straipsnis). Atsižvelgdama į priimto nuosprendžio apimtį ir jame spręstus klausimus konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas dėl to, jog, kasatorės nuomone, per greitai, t. y. jau kitą po bylos išnagrinėjimo dieną, paskelbė nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. V. pasinaudojo nušalinimo teise ir pareiškė nušalinimą vienai iš teisėjų kolegijos narių – teisėjai J. Jakubonienei. Prašymas buvo apsvarstytas ir nuspręsta jo netenkinti. Priimtoje nutartyje pasisakyta, kad nuo darbinių santykių tarp teisėjos ir gynėjo praėjo 14 metų, todėl nėra pagrindo manyti, kad teisėja gali būti šališka, kad nesant kitų pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnyje, nukentėjusiosios prašymas laikytinas nepagrįstu ir netenkintas. Šis teismas sprendė ir nukentėjusiosios pareikštą nušalinimą visai teisėjų kolegijai bei Kauno apygardos teismui dėl to, kad advokato K. Gudyno sutuoktinė dirba Kauno apygardos teisme. Nutartyje teisingai nurodyta, kad nušalinimas teisėjų kolegijai nepagrįstas, nes nėra duomenų ir jų nepateikta, kad kolegijos nariai suinteresuoti bylos baigtimi ar kitaip yra šališki. Dėl advokato sutuoktinės teismas nurodė, kad ji nors ir dirba teisme, tačiau baudžiamųjų bylų nenagrinėja, o pats advokatas šiame teisme nedirbo. Kasatorė akcentuoja advokato K. Gudyno ir teisėjos J. Jakubonienės darbo praeityje prokuratūroje ir tame pačiame Kauno miesto apylinkės teisme faktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien praeityje buvę darbo santykiai toje pačioje įstaigoje ar institucijoje, pats faktas, kad teisėja ir gynėjas prieš kurį laiką buvo bendradarbiai, nėra pakankamas pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu. Baudžiamojo proceso kodeksas 58 straipsnyje tokio nušalinimo pagrindo neįtvirtina, nukentėjusioji motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, nenurodė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde nurodomais argumentais nei naikinti priimtus teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nei naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex