0

Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Baudžiamoji byla Nr. 2K–416/2014

Posted by Mindaugas Bilius on 2014 10 30 in Žvalgybinė veikla |

Baudžiamoji byla Nr. 2K–416/2014

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 21 d.

 

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visų trijų nuteistųjų skundus, apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir K. J., R. J. ir E. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Šis teismas konstatavo, kad kaltinimai iš esmės buvo grindžiami operatyvinių veiksmų metu gautais duomenimis (telefoninių pokalbių įrašais) ir sankcija klausytis K. J. ir galimų jo bendrininkų telefoninių pokalbių buvo gauta dėl galbūt daromo sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnyje, o ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nesunkaus nusikaltimo – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Taigi teismas padarė išvadą, kad nebuvo faktinio pagrindo pradėti operatyvinio tyrimo veiksmus, dėl to jų metu gauti duomenys – neteisėti. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų vertinimo. Šis teismas išanalizavo ir kitus byloje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad K. J., R. J. ir E. G. veikose nėra subjektyviojo požymio – tyčios suklastoti dokumentus, t. y. nėra šio nusikaltimo sudėties.

 

TEISMAS:

Dėl BPK 20 straipsnio bei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo
Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas duomenimis, gautais atlikus Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, pagal teismų praktiką nelaikomas esminiu BPK pažeidimu, jei tokie duomenys teismo posėdyje yra tinkamai ištirti ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Tačiau įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar pirmosios instancijos teisme teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, jų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė, anot kasatoriaus, netinkamas išvadas. Kasatorius, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nurodo, jog teismas turėjo išreikalauti duomenis iš kompetentingų institucijų ar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 1992 straipsnio l dalį. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad valstybinį kaltinimą teisme palaiko prokuroras (BPK 42 straipsnis), jis įrodinėja, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti nešališkas, todėl prokuroras privalo teismui pateikti visus duomenis, kad byloje surinkti įrodymai gauti teisėtu būdu (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. G. ginčijo įrodymų teisėtumą). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 1992 straipsnio l dalį pradėtas K. J., nes jo telefoninių pokalbių buvo klausomasi pagal Operatyvinės veiklos įstatymą.

Kasatorius teigia, kad Operatyvinės veiklos subjekto pareigūnai teisėtai (esant Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje numatytam operatyvinio tyrimo pagrindui ir gavę šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą sankciją) slapta kontroliavo K. J. ir dar dviejų asmenų, nesusijusių su šia byla, telefoninius pokalbius ir kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informaciją, todėl apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad nebuvo faktinio pagrindo operatyviniam tyrimui atlikti, yra neteisingos. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad Operatyvinės veiklos subjekto pareigūnai teisėtai (turėdami apygardos teismo pirmininko sankciją)slapta kontroliavo K. J. ir dar dviejų asmenų, nesusijusių su šia byla, telefoninius pokalbius ir kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informaciją, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad nebuvo faktinio pagrindo operatyviniam tyrimui atlikti. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, sankcionuodamas Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnyje numatytų veiksmų taikymą, t. y. Operatyvinės veiklos subjektui leisdamas vykdyti K. J. ir dar dviejų asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymą dėl gautų operatyvinių duomenų, kad gali būti daromas sunkusnusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytas BK1992 straipsnio l dalyje,privalėjo patikrinti faktinį pagrindą atlikti operatyvinį tyrimą. Manytina, kad tam tikri operatyviniai duomenys buvo, tačiau operatyvinis tyrimas tam ir atliekamas, kad juos būtų galima patikrinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis teismų praktikos, pagrįstai patikrino, ar šioje byloje buvo faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ir padarė išvadą, kad jo nebuvo, nes operatyviniai duomenys dėl galbūt daromo BK1992 straipsnio l dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Pagal suformuotą teismų praktiką Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimas spręstinas kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad suformuota teismų praktika patvirtina, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją, tik tuomet gauti duomenys gali būti panaudoti įrodinėjant kaltininko kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Šioje byloje operatyvinis tyrimas pradėtas dėl galbūt daromo BK1992 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo, kuris yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau operatyviniai duomenys nepasitvirtino. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 300 straipsnio l dalį (tikrinant operatyvinę informaciją gautą perklausius telefoninius pokalbius), o šis nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, šių duomenų, gautų atliekant operatyvinį tyrimą, nepatvirtino duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavo apeliacinės instancijos teismas; beje, pirmosios instancijos teismas minėtų duomenų apskritai nevertino. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis motyvuotas, vertinant byloje surinktus duomenis vadovautasi suformuota teismų praktika, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex