Teisė į gynybą. Prieštaravimas tarp gynybos interesų gali būti konstatuojamas, kai bendrininkai skirtingai ginasi nuo pareikštų įtarimų ar kaltinamų, pavyzdžiui, duoda skirtingus parodymus apie vienas kito veiksmus ir indėlį darant nusikalstamą veiką, skirtingai traktuoja bylos aplinkybes, pasirenka skirtingas gynybos pozicijas (prisipažinti ar nepripažinti padarius nusikalstamas veikas) ir pan. Baudžiamoji byla Nr. 2K–386/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K–386/2014

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 30 d.

Dėl R. K. kasaciniame skunde nurodomų teisės į gynybą pažeidimų

BPK nėra įtvirtintas draudimas vienam gynėjui ginti kelis įtariamuosius ar kaltinamuosius, išskyrus situaciją, kai vieno ginamojo gynybos interesai prieštarauja kito ginamojo gynybos interesams. Kasatoriaus R. K. teiginiai, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista, nes jį ir R. Š. gynė vienas gynėjas, nors tarp jo ir nuteistojo R. Š. gynybos interesų buvo prieštaravimų, laikytini deklaratyviais, todėl nesudarančiais pagrindo tenkinti kasacinį skundą. Prieštaravimas tarp gynybos interesų gali būti konstatuojamas, kai bendrininkai skirtingai ginasi nuo pareikštų įtarimų ar kaltinamų, pavyzdžiui, duoda skirtingus parodymus apie vienas kito veiksmus ir indėlį darant nusikalstamą veiką, skirtingai traktuoja bylos aplinkybes, pasirenka skirtingas gynybos pozicijas (prisipažinti ar nepripažinti padarius nusikalstamas veikas) ir pan. Nagrinėjamoje byloje tiek R. K., tiek R. Š. kaltais neprisipažino ir abu nedavė parodymų, vienodai nurodydami, jog yra apkalbėti kito baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad R. K. ir R. Š. gynyba dėl prieštaravimo tarp gynybos interesų turėjo būti organizuojama skirtingai ir dėl to jų negalėjo ginti ir apeliacinius skundus surašyti vienas gynėjas. Kasacinio skundo teiginiai, kad tarp R. K. ir R. Š. gynybos interesų buvo prieštaravimų dėl nesutarimų tarpusavio santykiuose, dėl elgesio prieš įvykį ir ikiteisminio tyrimo metu, yra abstraktūs – kasaciniame skunde nenurodoma, dėl kokių konkrečių nesutarimų galėjo būti konstatuota, kad tarp vieno advokato ginamų R. K. ir R. Š. gynybos interesų yra prieštaravimų. Kasaciniame skunde taip pat nenurodoma, kodėl apie esamus prieštaravimus tarp gynybos interesų kasatorius R. K. savo nuomonės neišreiškė ankstesniuose proceso etapuose.

Esminio BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nepadarė ir į sutampančius apeliacinių skundų argumentus bei prašymus atsakydamas kartu. Kasatorius R. K. pagrįstai nurodo, kad ir prokuroras advokato D. Mecelicos apeliacinius skundus vertinio kaip tapačius, tačiau BPK nenumato pareigos apeliacinės instancijos teismui į kiekvieną apeliacinį skundą atsakyti atskirai, jei apeliacinių skundų turinys sutampa. Apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į esminius apeliacinių skundų argumentus, tačiau neprivalo kiekvienam apeliantui atsakyti atskirai, jei apeliaciniuose skunduose dėstomi tokie patys apeliacinio skundo padavimo pagrindai ir motyvai. Nesant pagrindo konstatuoti, kad tarp R. K. ir R. Š. gynybos interesų buvo realių prieštaravimų, negali būti konstatuota ir tai, kad apeliacinio proceso metu buvo pažeista kasatoriaus R. K. teisė į gynybą, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas skundus ir priimdamas nuosprendį padarė BPK 320, 331 straipsnių bei kitų BPK nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, pažeidimus.