Buvimas užsienio piliečiu pakankamas pagrindas skirti suėmimą motyvuojant, kad asmuo vengs teismo. Byla Nr. 1S-317/2013
Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-317/2013
Gynėjo nuomone, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad P. S. gali daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, po pastarojo nusikaltimo padarymo P. S. nenusikalto.Gynėjo skunde taip pat nurodoma, jog suėmimo terminas nepagrįstai pratęstas atsižvelgus į tai, kad P. S. yra Norvegijos pilietis, neturintis šeimos ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje. Užsienio pilietis tokių sąlygų įvykdyti negali, be to, toks formalus teisės taikymas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį. Gynėjo nuomone, vertindami suėmimo skyrimą užsienio šalių piliečiams, teismai neturėtų apsiriboti vien darbu, šeima, nuolatine gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais su Lietuva. Šiuo atveju būtina platesnė kaltinamojo padėties, charakteristikos, dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ir kitų aplinkybių analizė. Kaltinamasis P. S. kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, parodė visas jam žinomas aplinkybes.
|
Teismas:
Skundas atmetamas.
P. S. kaltinamas padaręs vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir rengęsis padaryti vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus. Už du pastaruosius nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis yra Norvegijos pilietis, Lietuvoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, šioje šalyje jo nesieja jokie socialiniai santykiai, nedirba, yra pagrindas teigti, kad tikimybė, jog kaltinamasis vengs teismo, yra reali. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad P. S. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, parodė visas jam žinomas aplinkybes.
Apygardos teismas, nenustatęs pakankamo teisinio pagrindo, konstatavo, jog P. S. būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokią išvadą apygardos teismas padarė motyvuodamas tuo, kad P. S. teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą Norvegijoje. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis P. S. praeityje baustas už vairavimo nusižengimus bei už nedidelio narkotikų kiekio laikymą/ naudojimą. Jam paskirtos nuobaudos – 16 dienų laisvės atėmimo lygtinai ir bauda, 177 val. viešųjų darbų, 18 dienų laisvės atėmimo ir vairavimo teisės atėmimas, piniginės baudos rodo, kad tokie teisės pažeidimai, artimi tokiems, kokius numato Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimo kodeksas (t. 4, b. l. 100, 101). Tokie pažeidimai, iš kurių paskutinis padarytas 2009 m. nėra pakankami daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Todėl konstatuotina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė nepagrįstai. Tačiau skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jos terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje. Todėl ir dėl vieno nustatyto suėmimo taikymo pagrindo apygardos teismo nutartis nenaikinama.