Nekaltumo prezumpcijos klausimai. Byla Nr.2K-P-9/2012, Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-81/2013
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis Nr.2K-P-9/2012
Santrauka:
“A. Š. pirmąja instancija buvo išteisinta, kaip nepadariusi nusikalstamų veikų požymių turinčių veikų (BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d.). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas minėtą nuosprendį panaikino ir bylą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kasaciniu skundu A. Š. prašė palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.
LAT plenarinė sesija konstatavo, jog tokiais atvejais, kai nusprendžiama, kad išteisinamasis nuosprendis naikintinas, tačiau baudžiamoji byla, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutrauktina, apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti grindžiamas teiginiais, iš esmės reiškiančiais, jog asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Tai nepaneigia galimybės apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuoti veikos faktinių aplinkybių, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu (EŽTT byla: Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nutartyje pavartojo tam tikras formuluotes, kuriose kaltinamųjų veiksmai įvardijami kaip nusikalstami, atitinkantys tam tikrus BK straipsnius (pvz., „piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą <…>, suklastojo tikrus dokumentus, taip A. Š. padarė didelę neturtinę žalą valstybei <…>. Tokie A. Š. ir J. R. nusikalstami veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalį“). Tokių formuluočių turinys gali būti suprastas kaip kaltinamųjų pripažinimas kaltomis nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, padarymu (nekaltumo prezumpcijos pažeidimas). Todėl minėta nutartis naikintina visa apimtimi, o byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
LAT panaikino teismų nuosprendį ir nutartį, o baudžiamąją bylą nutraukė.”
LAT sprendimas:
| Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. BPK 327 straipsnio 1 punkte numatyta nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo galimybė, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad tai nereiškia, jog turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-458/2005, 2K-75/2006, 2K-7-114/2011). Taigi baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties atmesti prokuroro apeliacinį skundą nėra aplinkybė, trukdanti dar kartą apeliacine tvarka tikrinti šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, – jį panaikinti bei nutraukti bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-114/2011). |
| Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus senaties terminams. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą. |
Kaip teismas turėtų pateikti sprendimą:
| EŽTT aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu (Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I). Pasak EŽTT, turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (t. y. vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu antruosius EŽTT daug kartų pripažinęs atitinkančiais Konvencijos 6 straipsnį (Vulakh and others v. Russia, no. 33468/03, judgment of 10 January 2012). |
Bylos nutraukimas suėjus senačiai nėra tapatu asmens išteisinimui:
| Kita vertus, pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir BK 95 straipsnį, jei baudžiamoji byla nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tai savaime nereiškia asmens reabilitavimo ir negali būti tapatinama su asmens išteisinimu. |
Panaši byla:
2.12. Nekaltumo prezumpcija (BPK 44 straipsnio 6 dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendime, kuriuo panaikinamas neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, neturi būti formuluočių, kuriomis iš esmės nurodoma, kad asmuo, kuriam byla nutraukiama, padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Asmens teisės ir laisvės negali būti ribojamos vien tuo pagrindu, kad baudžiamasis procesas prieš asmenį baigtas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, bet ne išteisinamuoju nuosprendžiu.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-81/2013
Mindaugas Bilius
