0

Nusikalstamos veikos sunkumas kaip aplinkybė taikyti suėmimą. Byla Nr.1S-310/2013

Posted by Mindaugas Bilius on 2013 08 02 in Kardomosios priemonės |

Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis Nr.1S-310/2013

 

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. E. G. kaltinamas padaręs 5 nusikaltimus, iš kurių – ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaip teisingai nurodyta ir skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šį manymą patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kad E. G. ankščiau teistas, jo socialiniai ryšiai nėra tvirti – iki suėmimo paskyrimo jis dirbo, tačiau jo atlygis už darbą siekė vos 200 litų, kas negali būti laikoma pragyvenimo lėšomis; santuoką E. G. sudarė jau būdamas įkalinimo įstaigoje.

 

 

 

Byla Nr. 1S–392/2013 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

 

2013 m. rugsėjo 24 d.

 

Vilniaus apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad vien G. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas bei įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumas nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba darys naujus nusikaltimus. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

 

Apygardos teismas, atsisakydamas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą G. L., paminėtuose BPK straipsniuose įtvirtintų suėmimo skyrimo bei pratęsimo pagrindų buvimo ar jų išnykimo klausimo apskritai nesvarstė, apsiribodamas konstatavimu, jog suėmimo pratęsimo sąlygos ir pagrindai išnyko. Vadovaujantis teisine logika bei teisinio aiškumo principu, teismas turėjo nurodyti kodėl įstatyme numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai išnyko, juolab, kad pratęsdamas suėmimo terminą G. L., teismas ankstesnėse nutartyse, tarp jų ir 2013 m. birželio 13 d. nutartyje, pripažino, kad būdamas laisvėje G. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

G. L. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos.Pagal teismų praktiką, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji padidina tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Be galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų griežtų laisvės atėmimo bausmių, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo iš dalies patvirtina ir tai, kad jis yra nevedęs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis yra susaistytas tokiais tvirtais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, siekiant išvengti galimai jam gresiančios itin griežtos baudžiamosios atsakomybės. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs.

 

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su tuo, jog suėmimas G. L. taikomas labai ilgą laiką – daugiau nei trejus su puse metų. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

 

Pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas G. L., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šios bylos didelę apimtį (šiuo metu bylą sudaro 82 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kaltinamųjų (byloje yra 27 kaltinamieji), liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex