BK 253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Byla 2K-P-178/2012
| Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-178/2012
Nusikaltimo sunkumas nustatomas ne vien tik pagal nusikaltimo dalyko kiekybinę išraišką. Bylos esmė: Kaltinamojo seife rastas didelis kiekis šaudmenų, kas reiškia, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 253 str.2d. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į numatytą sankciją, kuri yra panaši į žymiai sunkesnių nusikalstamų veikų sankcijas, bei į teisingumo principą, teismas perkvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 1 d. Abejonių kelia teismo vertinimas dėl šaudmenų teisėtumo. Pareiga įrodyti turimų šaudmenų teisėtumą teko nuteistajam, nors iš tiesų pareigūnai turėjo įrodyti laikomų šaudmenų neteisėtumą. T.y. neteisėtumas buvo suponuojamas išvada, kad jei nėra jokių dokumentų patvirtinančių šaudmenų įsigijimą, vadinasi jie laikomi neteisėtai. Pateiktoje atskirojoje nuomonėje labai teisingai įvertinama situacija: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato fiziniams asmenims, turintiems leidimus įsigyti šaunamąjį ginklą, būtinumo turėti atskirus leidimus įsigyti šaudmenis šiems ginklams. Taigi neaišku, kuo remiantis buvo grindžiama teismo išvada, kad P. S. laikė minėtus šovinius be leidimo.“ |
| 253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
Faktai: „P. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: |
| pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. |
| Be to, P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tam leidimo iki 2009 m. vasario 26 d. 15 val. 15 min. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kauno r., (duomenys neskelbtini), įrengtame seife laikė didelį kiekį, t. y. 100 vnt., šaudmenų.“Kasacinio skundo argumentai: |
| „Kasatorius nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes jo laikomas šaudmenų kiekis nebuvo didelis. Sprendžiant, ar šovinių kiekis yra didelis, teismai turėjo atsižvelgti ne tik į bendrojo pobūdžio rekomendacijas ir kiek šovinių išduodama tarnybos reikmėms, bet ir į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) buvo nurodyta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių. Vėliau įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d.) įstatymo Nr. X-1348 redakcija) šovinių skaičių padidintas iki 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Dabar galiojančiojoje šio įstatymo redakcijoje turimų šovinių kiekis apskritai neribojamas. Kasatoriaus nuomone, šiame įstatyme nustatyti šaudmenų kiekiai gali būti orientyras, aiškinantis didelio kiekio požymį.Nustatydami subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad 9 mm kalibro „Luger“ tipo šoviniai tinka 9 mm pistoletams, tarp jų ir pistoletui „Glock 19″, t. y. ginklui, kurį kasatorius galėjo naudoti tarnybos metu. Iš ginklo kortelės matyti, kad jam buvo skirta 30 vienetų šovinių ir dvi dėtuvės. Byloje yra Kauno m. (duomenys neskelbtini) PK viršininko raštas, kuriame nurodoma, kad, suteikiant kasatoriui teisę nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, kurio kalibras taip pat 9 mm, ginklo laikymo sąlygos gyvenamojoje vietoje nebuvo tikrinamos. Seifas, kuriame rasti 100 vienetų 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių, buvo tikrintas 2008 m. kovo 31 d. ir jame nebuvo jokių nelegaliai laikomų šovinių. Per metus šiame seife šovinių galėjo palikti kitas asmuo, o ir iš teismų nustatytų aplinkybių neįmanoma padaryti kategoriškos išvados, kad tie šoviniai priklauso kasatoriui. Liudytojas V. S. teisme nurodė, kad šaudmenų galėjo palikti ir kiti asmenys, tačiau teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai. Teismas vadovavosi šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir taip pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas. Duomenų, kad tie šaudmenys priklausė kasatoriui, byloje nebuvo. Iš esmės apkaltinamasis nuosprendis dėl 100 vienetų šovinių paremtas tik prielaida, kad kasatorius galėjo juos laikyti seife. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad, turėdamas teisę nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, kurio kalibras 9 mm, jis manė, kad, be tarnybai skirtų 30 vienetų šaudmenų, gali turėti ir daugiau tarnybiniam ginklui tinkamų šovinių. Taigi jo veikoje nėra subjektyviojo BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios.“ |
Teismas:
„Dėl BK 253 straipsnio taikymo
BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį.
Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu.
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai, o 2 dalyje – sunkūs nusikaltimai. Taigi neteisėtai laikomų šaudmenų kiekis lemia veikos priskyrimą vienai ar kitai nusikaltimų grupei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį (šešeri metai laisvės atėmimo) – neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu šaudmenų pagal pavojingumą prilygsta ar net laikomas pavojingesniu už tokias veikas kaip plėšimas (BK 180 straipsnio 1-3 dalys), turto prievartavimas (BK 181 straipsnio 1-3 dalys), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas (BK 251 straipsnio 2 dalis) ir kt.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, nuteistojo P. S. veikos – 100 šovinių laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka.
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis P. S., laikydamas 100 šovinių, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.
Atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, kaip ir kitose bylose (dėl kitų nusikaltimų padarymo), kuriose veikos kvalifikuojamos naudojant didelio kiekio požymį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-48/2012), turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Nagrinėjamoje byloje jokios kitos aplinkybės neanalizuotos. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis P. S. nedavė jokių paaiškinimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šaudmenimis disponuojama teisėtai, daryta išvada, jog esant tokiai situacijai vien tik šovinių suradimo kratos metu fakto pakanka P. S. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. P. S. kaltė, padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, konstatuota nevertinus jokių kitų veikos padarymo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendyje išvada dėl didelio kiekio požymio motyvuota itin lakoniškai, nurodžius, kad įvertintas šaudmenų kiekis, jų charakteristika, paskirtis, smogiamoji ir griaunamoji galia. Išsamesnio argumentavimo, kaip pagal šovinių charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią turi būti atribojamos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, 2010 m. liepos 8 d. nuosprendyje nėra. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendyje išsamesnio veikos kvalifikavimo pagrindimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.
Nagrinėjamoje byloje išvada dėl P. S. veikos kvalifikavimo turi būti daroma atsižvelgiant ne vien tik į tai, kad buvo laikyta 100 vienetų 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių, bet ir įvertinus kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nuteistajam P. S. kaip pareigūnui nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo suteikta teisė nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, o nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. išduotas ginklas GLOCK 19, kuris galėjo būti nešiojamas tik tarnybos metu. 9 mm kalibro „Luger“ tipo šoviniai, kurie teismų nuosprendžiuose apibūdinti kaip šoviniai, kurių šūvio nuotolis nedidelis, pramušamasis efektas mažas, yra tinkami tiek ginklui ČZ-75C, tiek ir ginklui GLOCK 19. Vien tik didesnio skaičiaus šaudmenų, nei oficialiai pareigūnui galėjo būti išduota, turėjimas pagal pavojingumą negali būti prilygintas tokiam pavojingumui, kokį visuomenei sukelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į tai, kad šoviniai buvo laikomi saugiai – ginklams ir šaudmenims saugoti tinkamame seife kartu su teisėtai laikytu ginklu ir šaudmenimis, todėl nebuvo jokios tikimybės, kad šaudmenys netinkamai laikant gali patekti kitiems asmenims, galintiems kelti grėsmę visuomenės saugumui. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad nuteistasis šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei; šovinių įsigijimo aplinkybių ir įsigijimo tikslų nenustatymas niekaip negali būti vertinamas nuteistojo nenaudai. Padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas šaudmenų laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingi kiekiai galinčių kelti pavojų visuomenei šaudmenų, tačiau pas nuteistąjį rastos dvi dėžutės gamyklinės gamybos supakuotų šovinių.
Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentais, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos laikytinos tam tikru orientyru aiškinantis didelio kiekio požymį. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) buvo nurodyta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi; fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių; vėliau įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348) šovinių skaičius padidintas iki 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, o šiuo metu šovinių kiekis apskritai neribojamas.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika. Į pasikeitusį ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinį reguliavimą atsižvelgtina ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Sisteminė teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojančio BK 253 straipsnį.
Pažymėtina, kad po 2000 m. priimto BK įsigaliojimo kasacinėje praktikoje kol kas išsamiau nei dėl neteisėtumo požymio BK 253 straipsnio dispozicijoje, nei dėl veikų, numatytų 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje, atribojimo nėra pasisakyta. Panašiausia pagal faktines aplinkybes laikytina baudžiamoji byla (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2011), kurioje 73 vienetų 9 mm kalibro šovinių neteisėtas laikymas kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaip vienas iš argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-405/2011 nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis įgijo ir laikė savo tarnybinio kabineto seife šovinius (73 vnt.), nepritaikytus ir netinkamus naudotis ginklais, kuriais jis galėjo naudotis pagal leidimą.
Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) P. S. veiką kvalifikuojant ne pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, P. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už kitų nusikalstamų veikų padarymą.“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ ARMANO ABRAMAVIČIAUS, OLEGO FEDOSIUKO, VLADISLOVO RANONIO
ATSKIROJI NUOMONĖ
dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. spalio 30 d. nutarties byloje Nr. 2K-P-178/2012
2012 m. spalio 30 d.
„Nesutinkame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos šioje byloje teisėjų daugumos padaryta išvada, kad nuteistojo P. S. viena iš padarytų veikų, t. y. neteisėtas 100 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių laikymas savo namuose, atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Plenarinė sesija, pateikdama teisinį šio fakto vertinimą, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad P. S. kaip policijos pareigūnui nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo suteikta teisė nuolat nešioti tarnybinį ginklą ČZ-75C, o nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. išduotas ginklas GLOCK 19, kuris galėjo būti nešiojamas tarnybos metu; kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas fiziniams asmenims, turintiems leidimus turėti ginklą, neriboja leistino šovinių kiekio; kad laikyti šoviniai buvo tinkami naudotis nuteistojo P. S. teisėtai turėtais ginklais. Šiais faktais plenarinė sesija motyvavo išvadą, kad 100 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių neatitinka didelio kiekio požymio, ir sprendimą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į 1 dalį. Tačiau, mūsų manymu, šie faktai iš esmės paneigia ne tik didelio kiekio požymį, bet ir pačios veikos nusikalstamą pobūdį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato fiziniams asmenims, turintiems leidimus įsigyti šaunamąjį ginklą, būtinumo turėti atskirus leidimus įsigyti šaudmenis šiems ginklams. Taigi neaišku, kuo remiantis buvo grindžiama teismo išvada, kad P. S. laikė minėtus šovinius be leidimo. Pažymėtina ir tai, kad P. S. turėjo leidimą medžiokliniam ginklui, todėl dėl jo namuose rasto medžioklinio šautuvo ir šovinių, skirtų šiam ginklui, teisėtumo jokių abejonių nekilo. Atsiribojus nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, inkriminuotų P. S. nagrinėjamoje byloje, faktiškai jis nuteistas už tai, kad, būdamas policijos pareigūnu, nesilaikydamas reikalavimo turėti šaudmenis tik tarnybos metu, laikė namuose tarnybiniam ginklui tinkamus naudoti šovinius. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad šie šoviniai būtų įgyti iš neteisėtos apyvartos ar skirti tokiai apyvartai.
Pažymėtina ir tai, kad ne už visus ginklų ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimus nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, už įvairius ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus nustatyta administracinė atsakomybė (ATPK 196 straipsnis). Taigi šiuo atveju asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi būti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikaltimu. Manome, kad faktas, jog policijos pareigūnas, nors ir neteisėtai laikė namuose šovinius, tinkamus jam suteiktam tarnybiniam ginklui, pirmiausia turėtų būti vertinamas kaip administracinio arba drausminio pobūdžio pažeidimas, nes tokie veiksmai nesiekia nusikaltimams būdingo pavojingumo laipsnio bei neatitinka BK 253 straipsnyje aprašytos veikos prasmės ir logikos.
Atsižvelgdami į šias aplinkybes, manome, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatytas šaudmenų laikymo neteisėtumas, būdingas BK 253 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai, taigi P. S. dėl šios nusikalstamos veikos turėjo būti išteisintas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).“
TEISĖJO VYTAUTO PIESLIAKO ATSKIROJI NUOMONĖ DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PLENARINĖS SESIJOS 2012 M. SPALIO 30 D. NUTARTIES 2K-P-178/2012
2012 m. spalio 30 d.
Vilnius
Manyčiau, kad nuteistojo P. S. kasacinis skundas turėjo būti atmestas, tame tarpe ir dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
Plenarinės sesijos nutartyje akcentuojamas teisingumo principas ir būtinybė jo prisilaikyti, tačiau teisingumo principo įgyvendinimas siejamas ne su nusikalstamų veikų kvalifikacija, o su bausmės skyrimu (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Todėl svarstytinas galėjo būti tik klausimas dėl paskirtos bausmės švelninimo, o ne dėl veikos kvalifikavimo.
Kasatorius skundė teismų sprendimus, teigdamas, kad 100 šovinių „ Luger“, kurie rasti jo namuose esančiame seife, neturėtų būti vertinami kaip didelis kiekis neteisėtai laikomų šovinių ir prašė jo veiką kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Plenarinė sesija sutiko su šiuo kasacinio skundo argumentu ir perkvalifikavo P. S. padarytą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, padarydama išvadą, kad 100 tokio tipo šaudmenų šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis neatitinka didelio kiekio šaudmenų požymio, kuris lemia veikos kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
Nesutinku su plenarinės sesijos išvada. Galvoju, kad Kauno apygardos teismas teisingai kvalifikavo P. S. padarytą nusikaltimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir pagrindė savo sprendimą, taigi tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai šioje dalyje apeliacinį skundą atmetė. Taigi, mano nuomone, Plenarinė sesija neturėjo pagrindo teigti, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar reikia byloje nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos.
Įstatymų leidėjas iš tikro nepateikia BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto didelio kiekio šaudmenų požymio aiškinimo. Iki tol galiojęs 1961 m. BK didelį kiekį šaudmenų siejo su „daugiau kaip 50 šaudmenų“. Į šį skaičių orientuojasi ir dabartinė teismų praktika. (Bylos 2K-133/2009, 2K-P-247/2009, 2K-162/2011 ir kitos).
Tik vienoje plenarinės sesijos nutartyje paminėtoje byloje 73 šoviniai teismo nebuvo įvertinti kaip didelis kiekis. Tačiau toje byloje nebuvo nustatytas ginklas, tinkamas tais šoviniais šaudyti. Taigi patys šoviniai, nesant šaunamojo ginklo, nekelia tokio didelio pavojaus visuomenės saugumui, kaip kad nustatančius dar ir šaunamąjį ginklą.
Kadangi baudžiamasis įstatymas neaiškina „didelio kiekio šaudmenų“ sąvokos, teismas, spręsdamas ar kaltininko laikytas šaudmenų kiekis laikytinas dideliu, privalo įvertinti bylos aplinkybių visumą. Tą teisingai pažymėjo ir Plenarinė sesija. Įvertinkime bylos aplinkybes šioje byloje.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 24 d. kratos metu P. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno raj., gyvenamajame name esančiame seife, tarp ginklų bei šaudmenų, buvo rastos dvi dėžutės po 50 vnt. 9 mm. „ Luger“ tipo šovinių. 2009 m. gegužės 15 d. specialisto išvados Nr. 20-4-(986)-IS1-735, aktu nustatyta, kad paimti šoviniai yra šaudmenys, tinkantys šaudyti iš daugelio modelių 9 mm. graižtvinių šaunamųjų ginklų – pistoletų, tame tarpe ir iš pistoletų „CZ 75 C“, „ Glock 19“, kuriuos tarnybos metu galėjo turėti nuteistasis.
Kauno apskrities VPK Kauno m. (duomenys neskelbtini) PK pateikta informacija ir dokumentų kopijos rodo, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. P. S. buvo išduotas tarnybinis ginklas „ Glock 19“ bei jam priskirti 30 vnt. „ Luger Subsonic“ tipo 9 mm. šovinių, kuriuos P. S. galėjo turėti vykdydamas tarnybines pareigas ir tik tarnybos metu. Taigi kasatorius neturėjo teisės disponuoti šiuo ginklu ir šaudmenimis ne tarnybos metu, t.y. laikyti juos namie seife ar kitur.
Jo veiksmų neteisėtumą pabrėžia ir tai, kad policijos pareigūnas, turintis teisę tarnybos metu turėti šaunamąjį ginklą, neturi teisės ginklui tinkamus šovinius įsigyti ginklų parduotuvėje. Kadangi kasatorius leidimą turėjo tik medžiokliniam ginklui, tai tik tokius šovinius jis galėjo teisėtai įsigyti. Pats kasatorius nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme negalėjo paaiškinti iš kur seife atsirado šie šaudmenys. Kratos metu rasti šoviniai nebuvo tarnybai išduoti šoviniai. Kadangi visi tarnybai išduoti šoviniai buvo vietoje-policijos komisariate, akivaizdu, kad šie 100 vnt. šaudmenų įsigyti neteisėtai, iš nežinomo šaltinio. Neturėdamas teisės disponuoti šoviniais ne tarnybos metu, būdamas policijos pareigūnu pagal savo darbines pareigas, kasatorius tikrai suvokė įgijęs ir laikęs juos neteisėtai. Pažymėtina, kad iš kaltinamojo P. S. paimtų „ Luger“ tipo 9 mm kalibro šovinių paskirtis yra kovinė. Nors, kaip pasakyta apygardos teismo nuosprendyje, palyginus su kito tipo ir kalibro šaudmenimis, 9 mm kalibro „ Luger“ tipo šovinių efektyvus šūvio nuotolis nedidelis, pramušamasis efektas mažas, bet jais stalviršis, lengvojo automobilio skarda ir padanga, 12,5 cm medienos trinka peršaunami kiaurai, tad, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, šie kaltinamojo P. S. be leidimo laikyti šaudmenys, visuomenei akivaizdžiai kėlė didelį pavojų. Įvertinę kaltinamojo P. S. neteisėtai laikytų šaudmenų kiekį, jų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią, ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismai kaltinamojo P. S. laikytus 100 vnt. šaudmenų pripažino dideliu kiekiu, todėl jo veiką kvalifikavo pagal BK 253 str. 2 d. Taigi jei jie pramuša 12,5 cm. medieną, jie nesunkiai pramuš žmogaus kaukolę, jau nekalbant apie minkštesnes kūno vietas.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir nuteistojo P. S. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistojo laikyti 100 vienetų šaudmenų tinka jo tarnybiniam ginklui, kadangi jam tarnybai buvo išduoti 30 vienetų šovinių ir tik jiems laikyti jis turėjo leidimą. Tuo tarpu minėtiems 100 vienetų šaudmenų leidimo nuteistasis neturėjo. Be to seife rasti 100 šovinių neturi jokio ryšio su P. S. tarnyba, kadangi jie nebuvo jam išduoti. Jų įgijimo šaltinis, matyt, visai kitas.
Plenarinės sesijos nutartyje kaip aplinkybė, mažinanti veikos pavojingumą nurodyta tai, kad nuteistasis buvo policijos darbuotojas, turėjo leidimą tarnyboje turėti ginklą ir šaudmenys tinkami naudotis P. S. turėtais ginklais. Tačiau galvočiau viskas yra atvirkščiai. Jei slapta šaudmenis turi asmuo, turintis priėjimą prie šaunamojo ginklo, nusikaltimo pavojingumas tik didėja, nes greta neteisėtai, slaptai laikomų šovinių yra ginklas, iš kuriuo turimi šaudmenys gali būti iššauti, ir iššauti negeriems tikslams, ir dar iš tarnybinio ginklo.
Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai plenarinės sesijos išvadai dėl nedidelio asmens pavojingumo dėl to, kad P. S. yra policijos pareigūnas, aš galvočiau atvirkščiai. Šis policijos pareigūnas šioje byloje greta neteisėto didelio kiekio šaudmenų laikymo nuteistas dar 17 nusikalstamų veikų, visos jos susijusios su kyšininkavimu. Pažymėtina ir tai, kad visi nusikaltimai padaryti tarnybos metu. Vietoje to, kad vykdytų tarnybines pareigas – saugotų viešąją tvarką, kontroliuotų nusikalstamumą jam priskirtoje teritorijoje, nuteistasis elgėsi priešingai, pats darė nusikaltimus, be to, darė juos sistemingai, apkaltindamas asmenis tariamais teisės pažeidimais ir reikalaudamas kyšio. Visa tai rodo, kad nusikaltimų darymas šiam policijos pareigūnui nėra svetimas. Turint tai galvoje negalima atmesti, kad neteisėtai laikomi šaudmenys, laiku jų neaptikus, galėjo būti panaudoti darant kitas nusikalstamas veikas. Todėl galvočiau, kad kasatoriaus, turint galvoje, kad jis policijos pareigūnas ir jam keliami didesni reikalavimai, pavojingumas yra dar didesnis, negu eilinio žmogaus.
Kauno apygardos teismas spręsdamas šį klausimą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šaudmenys, kuriais disponavo P. S., yra kovinės paskirties, nes „ Luger“ tipo 9 mm kalibro šoviniai yra fabrikinės gamybos tinkami šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų – pistoletų bei pistoletų kulkosvaidžių ir kariniai šoviniai. Taigi, jais gali būti keliama gana didelė grėsmė visuomenės saugumui, taip pat toks kiekis neteisėtai laikomų šaudmenų kelia grėsmę valstybėje nustatytai, disponavimo ribotos civilinės apyvartos daiktais, tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą atkreipė dėmesį, kad net tarnybos reikmėms pareigūnams buvo išduodamas daugiau nei tris kartus mažesnis šovinių kiekis, ką patvirtina bylos medžiaga. Nuteistojo P. S. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistojo laikyti 100 vienetų šaudmenų tinka jo tarnybiniam ginklui, kadangi jam tarnybai buvo išduoti 30 vienetų šovinių ir tik jiems laikyti jis turėjo leidimą. Tuo tarpu minėtiems 100 vienetų šaudmenų leidimo nuteistasis neturėjo. Todėl teismai įvertinę P. S. neteisėtai laikytų šaudmenų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią, pagrįstai pripažino P. S. laikytų 100 vienetų šaudmenų kiekį dideliu.
Pritariu tokioms Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvadoms.
Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių nepritariu plenarinė sesijos sprendimui dėl P. S. padarytos veikos (neteisėto 100 vienetų šaudmenų laikymo) perkvalifikavimo iš BK 253 straipsnio 2 dalies į lengvesnį nusikaltimą – į BK 253 straipsnio 1 dalį ir bausmės jam švelninimo.
Teisėjas Vytautas Piesliakas
Mindaugas Bilius
