0

Ar galima remtis operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis byloje, jei operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti tiriant kitą nusikalstamą veiką? Byla 2K-P-178/2012

Posted by Mindaugas Bilius on 2013 08 02 in Žvalgybinė veikla |

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-178/2012

Byloje buvo keliamas klausimas ar galima remtis operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis, jei tokia veikla buvo sankcionuota dėl visai kitų nusikalstamų veikų. Teismas pasisakė, kad kiekvienoje byloje atskirai reikia spręsti dėl duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus, pripažinimą įrodymais. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas, vadinasi nėra aiškinamasi ir tokių veiksmų atlikimo teisėtumo.

Taip pat byloje buvo keliamas klausimas dėl surinktų duomenų vertinimo kuomet padaroma faktinė klaida. Šiuo atveju klaida nesudaro pagrindo informacijos nepripažinti įrodymu, nes klaidos padarymas nesuvaržo nuteistųjų teisių ir nenukenčia informacijos patikimumas.

 

Kasacinio skundo argumentai:

„Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie galimą rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka, o pradėjus ikiteisminį tyrimą – BPK nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Operatyvinės veiklos įstatymo) gali būti ieškoma tik duomenų ar informacijos šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami procesiniai veiksmai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008). Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2009 m. vasario 9 d., tačiau tik 2009 m. vasario 17 d. padarytos nusikalstamos veikos yra grindžiamos BPK numatytų procesinių veiksmų gautais duomenimis. Visi kiti kaltinimo epizodai buvo pagrįsti informacija, gauta atliekant operatyvinius veiksmus. Gynybai pareiškus abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų teisėtumo, pirmosios instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir prokuroras įpareigotas pateikti papildomų duomenų, tačiau šį teismo nurodymą jis įvykdė tik iš dalies – pateikė pažymas apie teismo priimtas atitinkamas nutartis, nors buvo įpareigotas pateikti Kauno apygardos teismo nutarčių kopijas. Prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutarčių pateikti negali, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tokios nutartys iš viso yra, ar operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti ir atlikti teisėtai. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroro pateikti dokumentai nepatvirtino, kad buvo faktinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti. Šie dokumentai yra tik informacinio pobūdžio, todėl teismas nepagrįstai juos įvertino kaip įrodymus, pašalinusius kilusias abejones. Į bylą turėjo būti pateikti Kauno apygardos teismo sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto motyvuoti teikimai, o nesant galimybių (dėl to, kad juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija) – nutarčių ar teikimų išrašai, kuriuose tokių duomenų nebūtų. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tuo, ką pateikė prokuroras, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors abejonės dėl faktinių duomenų operatyvinio tyrimo metu gavimo teisėtumo liko nepašalintos.Sprendžiant iš teismui pateikto Kauno m. VPK 2008 m. rugsėjo 3 d. teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka išrašo, operatyvinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. S. užsiima neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš byloje esančio P. S. pokalbio su tyrėja I. M. neaišku, kaip, klausantis jo pokalbių telefonu bei tiriant jo veiksmus dėl disponavimo dideliais cigarečių bei spirito kiekiais, buvo nustatyta, kad kasatorius ir P. S. užsiima kyšininkavimu. Tai, kasatoriaus nuomone, įrodo, kad nebuvo faktinio pagrindo sankcionuoti slaptą patekimą į tarnybinį automobilį „WW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei techninių priemonių įrengimą jame.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apygardos teismo pažymas slaptas patekimas ir specialių techninių priemonių įrengimas turėjo būti vykdomas transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o Kauno apskrities VPK NTV ENTS vyresniojo tyrėjo R. D. tarnybiniame pranešime ir protokoluose apie specialiųjų techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus nurodyta, kad jos buvo naudojamos automobilyje „WW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai buvo rašybos klaida, nes šis numeris buvo nurodytas kaltinamajame akte pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje. Byloje nėra duomenų, kad būtų sankcionuotas slaptas patekimas į tarnybinį automobilį „WW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl specialiosiomis techninėmis priemonėmis gautų duomenų negalima laikyti gautais įstatymų nustatyta tvarka ir juos pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje.“

 

Kito kaltinamojo kasacinio skundo argumentai:

 

„Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2009 m. vasario 9 d., tačiau tik 2009 m. vasario 17 d. įvykiai buvo fiksuojami pagal BPK nustatytas taisykles, visi kiti faktiniai duomenys buvo renkami remiantis Operatyvinės veiklos įstatymu. Teismai privalėjo nustatyti ne tik teisinį, bet ir faktinį pagrindą operatyviniams veiksmams atlikti, tačiau neišsiaiškino visų operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų patikimumui patikrinti svarbių aplinkybių. Iš byloje esančių dokumentų, kurių pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, matyti, kad buvo sankcionuotas slaptas patekimas ir specialiųjų techninių priemonių įrengimas transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o Kauno apskrities VPK NTV ENTS vyresniojo tyrėjo R. D. tarnybiniame pranešime ir protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus rašoma, kad tos priemonės buvo naudojamos automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi faktiniais duomenimis, kurie gauti specialiosiomis techninėmis priemonėmis padarius įrašus policijos automobilyje, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad slapta buvo patekta ir specialiosios techninės priemonės buvo įrengtos ne tame automobilyje, į kurį patekti buvo leista Kauno apygardos teismo nutartimi. Kasatoriaus nuomone, jeigu buvo padaryta techninė klaida, ji turėjo būti ištaisyta iki slapto patekimo į tarnybinį automobilį. Kadangi klaidos niekas neištaisė, tai negalima laikyti, jog operatyvinio tyrimo metu automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis padaryti vaizdo bei garso įrašai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismai negalėjo jais grįsti savo išvadų. 

 

Be to, nebuvo ir faktinio pagrindo atlikti operatyvinį tyrimą. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas Kauno m. VPK 2008 m. rugsėjo 3 d. teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka išrašas, jog operatyvinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kasatorius užsiima neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tačiau bylos duomenys to nepatvirtina, o iš teismui pateiktų duomenų neaišku, kaip, klausantis kasatoriaus pokalbių telefonu bei tiriant jo veiksmus dėl disponavimo dideliais cigarečių bei spirito kiekiais, buvo nustatyta, kad jis ir A. B. užsiima kyšininkavimu. Byloje nesant jokių duomenų apie kasatoriaus sąsajas su sunkių nusikaltimų darymu, prieš jį vykdytas operatyvinis tyrimas buvo neteisėtas. Be to, pagal tuo metu galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, operatyvinis tyrimas galėjo būti pradėtas tik gavus informaciją apie daromą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisėsaugos institucijos turėjo informacijos apie kasatoriaus rengiamus ar daromus tokius nusikaltimus.“

 

Prokurorės atsiliepimas į kasacinį skundą:

 

„Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje skyrė didelį dėmesį skundo argumentams, susijusiems su operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumu, atliko įrodymų tyrimą, išreikalavo papildomus dokumentus, Kauno apygardos prokuratūros teikimų, teismo nutarčių išrašus ir konstatavo, kad buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti. Teismas teisingai pažymėjo, kad automobilio, kuriame buvo įrengtos specialiosios sekimo priemonės valstybinio numerio skirtumai ( raidžių sukeitimas vietomis) kai kuriuose bylos dokumentuose yra tik techninė klaida, nes visi kiti duomenys – valstybinio numerio skaičiai, automobilio modelis ir markė – sutampa. Nustatyta, kad įranga buvo naudojama būtent nuteistųjų tarnybiniame automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).“

 

Teismas:

 

„Apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas duomenimis, gautais atlikus Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, pagal teismų praktiką nelaikomas esminiu BPK pažeidimu, jei tokie duomenys teismo posėdyje yra tinkamai ištirti ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais.

 

Net ir iš dalies sutinkant su kasacinių skundų argumentais, kad operatyvinio tyrimo dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis atlikimo aplinkybės nebuvo išsamiai nustatytos, darytina išvada, jog šių aplinkybių neišaiškinimas nėra pagrindas teigti, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą baudžiamoji atsakomybė taikyta nagrinėjamoje byloje, atskleistos padarant esminius įstatymų pažeidimus. Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimas spręstinas kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Tai turi būti atliekama vertinant operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą, nustatant operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų ryšį su baudžiamojoje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, operatyvinius veiksmus atliekant gautą informaciją patikrinant BPK numatytais būdais. Nagrinėjamoje byloje nespręstas baudžiamosios atsakomybės taikymo už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis klausimas, todėl operatyvinė veiklos pradėjimo pagrįstumo kylančios abejonės, kurios galėtų būti reikšmingos nustatinėjant neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis aplinkybes, nėra svarbios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant BK 225 ir 253 straipsnių taikymo klausimus. Tam tikro operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais.

 

Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Dėl šios priežasties kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamas operatyvinių veiksmų teisėtumas, nėra pagrindas tenkinti šių skundų, dėl to, kad dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis vykęs operatyvinis tyrimas peraugo į tyrimą dėl kyšininkavimo. Tai, kad nuteistieji padarė BPK 225 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, buvo nustatyta įvertinus surinktų įrodymų visumą. Iš pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad išvadas teismas pirmiausiai grindė liudytojų parodymais ir kitais BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais, kurie buvo siejami su operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis.

Tarnybinio automobilio, į kuri buvo leista slapta patekti ir įrengti specialiąsias technines priemones, valstybinio numerio raidžių netikslus nurodymas (dviejų raidžių sukeitimas vietomis) bylos dokumentuose pagrįstai vertintas kaip rašymo apsirikimas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad veiksmus būtų buvę leista atlikti tiriant ne nuteistųjų galbūt daromas nusikalstamas veikas, o kitų asmenų daromas veikas, ir kad nuteistųjų elgesys buvo stebimas neturint tokiam stebėjimui būtinų teismo sprendimų. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsiradus pagrindui manyti, jog nuteistieji galbūt daro BK 225 straipsnyje numatytas veikas, buvo nuspręsta specialiąsias priemones naudoti automobilyje, kuriuo tarnybos metu naudojosi nuteistieji. Neteisingas automobilio valstybinio numerio raidžių nurodymas nėra pagrindas specialiosiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotos informacijos nepripažinti įrodymu baudžiamojoje byloje, nes tokios klaidos padarymas niekaip nesuvaržė nuteistųjų teisių, dėl šios klaidos visai nenukentėjo ir užfiksuotos informacijos patikimumas.“

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex