0

“Šališkų” liudytojų parodymų vertinimas. Byla Nr.2K-P-178/2012

Posted by Mindaugas Bilius on 2013 08 02 in Įrodymai |

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-178/2012

Skunduose teigiama, kad liudytojai buvo šališki dėl jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kai kurie liudytojai davė parodymus apie jų pačių padarytas nusikalstamas veikas. Liudytojo šališkumas dar nereiškia, kad jo duoti parodymai yra neteisingi. Kaip liudytojais gali būti apklausti asmenys, anksčiau byloje turėję kitą procesinį statusą, kuris vėliau pasikeitė.

Kasacinio skundo argumentai:

„Kasaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai, kurių parodymais pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo šališki, nes jiems patiems grėsė baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo papirkimą pagal BK 227 straipsnį. Nė vienas iš jų savo iniciatyva dėl kyšio davimo į teisėsaugos įstaigas nesikreipė. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir paaiškinta galimybė prisipažinus padarius nusikalstamą veiką būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi aštuoniolika liudytojų byloje turėjo įtariamųjų statusą. Šiuos liudytojus su bylos duomenimis supažindinęs prokuroras pažeidė BPK 177 straipsnį, nes nė vienas iš jų nesikreipė su prašymu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaip tai numatyta BPK 181 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai K. M., A. K. ir N. V. patvirtino tokią bylos tyrimo eigą. Iš to išplaukia, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras manipuliavo valstybės tarnautojų papirkimu įtariamais asmenimis ir taip išgavo reikiamus parodymus, nurodydamas, kad taip jie gali palengvinti savo teisinę padėtį. Kasatoriaus manymu, toks įrodymų gavimo būdas nenumatytas BPK, todėl surinkti įrodymai teismų turėjo būti vertinami kritiškai.“

Kito kaltinamojo kasacinio skundo argumentai:

„Kasatorius nurodo, kad šioje byloje buvo apklausiami asmenys, kurie patys buvo įtariami padarę nusikalstamas veikas, tačiau vėliau nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kai kurie iš šių liudytojų iš pradžių neigė savo kaltę dėl pareigūnų papirkimo ir prisipažino tik susipažinę su bylos duomenimis. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik toks asmuo, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šių liudytojų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turėjo būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Be to, kai kurie iš jų parodymus davė apie pačių padarytas nusikalstamas veikas, taip buvo pažeistos BPK 80 straipsnio nuostatos. Abejotinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės juos susaistė su anksčiau duotais parodymais, todėl jie buvo priversti patvirtinti tai, ką parodė ikiteisminio tyrimo metu. Teismo nustatyta aplinkybė, kad buvę įtariamieji ne BPK nustatyta tvarka supažindinti su tyrimo medžiaga, rodo, kad jiems buvo daromas poveikis. Dėl to teismai šių liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai.“

Teismas:

„Dėl kyšius davusių asmenų parodymų vertinimo

BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti asmenys. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų. Teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką nereiškia, kad po tokią teisę turinčio asmens veikos teisinio įvertinimo negali vykti jo apklausa. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojoj atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus. BPK numatytos galimybės ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamajam susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Įtariamojo susipažinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis nėra kliūtis, trukdanti tokį asmenį vėliau apklausti byloje kaip liudytoją. Tam tikrais atvejais bylos duomenų žinojimas gali kelti abejonių dėl liudytojo parodymų patikimumo. Nagrinėjamoje byloje toks pavojus atmestinas, nes nuteistiesiems pinigus mokėję liudytojai davė parodymus apie įvykius, kuriuose jie patys dalyvavo, apklausų metų kalbėjo apie savo ir policijos pareigūnų veiksmus, todėl nėra jokios tikimybės, kad šių liudytojų parodymų turiniui reikšmingos įtakos galėjo turėti galimas tam tikrų bylos duomenų žinojimas.

Kasaciniuose skunduose reiškiamos abejonės dėl liudytojais apklaustų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendimai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka, tačiau BPK nenumatyta teisė tokius sprendimus skųsti nuteistiesiems.“

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex