BPK 149 str.: reikalavimas, kad kratos vietoje daiktai turi būti kaip įmanoma supakuoti ir užantspauduoti, yra imperatyvus. Baudžiamoji byla Nr. 2K-456/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K-456/2014

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 18 d.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atliekant kratas pas T. V. ir R. S., kurių metu buvo paimti jų drabužiai, kuriuos jie galbūt dėvėjo įvykio metu, nesilaikyta BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimo kratos vietoje daiktus supakuoti ir užantspauduoti. Apie kratų metu paimtų drabužių supakavimą ir užantspaudavimą protokoluose apskritai nėra jokių duomenų. T. V. teigia, kad visi drabužiai buvo sudėti į vieną maišą. Liudytoja J. B. (ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja) parodė, kad kratas atliko operatyviniai darbuotojai, kurie ir pateikė rastus objektus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad kratos vietoje daiktai turi būti kaip įmanoma supakuoti ir užantspauduoti, yra imperatyvus. Tik tinkamai laikantis minėto reikalavimo, kurį galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (perskaitant kratos protokolą bei sulyginant su specialistui pateiktų daiktų įpakavimu ir pan.), to ir reikalaujama BPK 20 straipsnio 4 dalyje, neliktų pagrindo abejoti, kokiu būdu atsirado šūvio pėdsakai ant T. V. drabužių (specialistas nustatė, kad 2 stibio-bario-švino dalelės rastos ant striukės ir 1 ant kelnių, kurios, pagal bylos duomenis, pirktos po įvykio). Taigi renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka ir nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui; šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, dėl to tokie duomenys pagal teismų praktiką įrodymais nepripažįstami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 392/2008).