0

Pagreitintas procesas. Teismui nusprendus, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pakankamai aiškios, Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia priimti sprendimą grąžinti bylą prokurorui. Baudžiamoji byla Nr. 1S-831-354/2014

Posted by Mindaugas Bilius on 2014 11 18 in Atskirų kategorijų bylų procesas |

Byla Nr. 1S-831-354/2014

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 15 d.

 

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės skundu dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. protokolinio sprendimo, kuriuo prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka atmestas,
n u s t a t ė:

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00429-14 medžiagos matyti, kad prokurorė su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka 2014 m. birželio 12 d. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą. Minimu pareiškimu D. P. buvo kaltinamas 2014 m. birželio 2 d. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. Tą pačią dieną surengtame teismo posėdyje dėl prokuroro pareiškimo apylinkės teismas, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, išklausęs kaltinamojo D. P., jo gynėjos ir prokurorės nuomones dėl bylos nagrinėjimo pagal prokurorės pateiktą pareiškimą, atmetė prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Tokį sprendimą apylinkės teismas argumentavo tuo, kad nėra visiškai aiškios nusikaltimų, kuriais kaltinamas D. P., padarymo aplinkybės, t. y. nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 str. 1 d. numatytos sąlygos. Pažymėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismas buvo nurodęs, kad aptariamas sprendimas yra neskundžiamas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė, nesutikdama su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu, pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui, prašydama panaikinti protokolinę teismo nutartį ir bylą perduoti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Prokurorė skunde pažymi, kad atmesti pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka teismas, kaip nustatyta BPK 429 str. 1 d., gali dėl dviejų priežasčių – kai nustato, kad yra praleistas BPK 426 str. numatytas terminas arba kad byla teisminga apygardos teismui. Nurodo, kad 2004 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ nurodyta, kad įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, šaltinių. Kaltės neprisipažinimas arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios ir tik įvertinus kaltinamojo parodymus bei kitus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis sprendžiama, ar veikos padarymo aplinkybės yra aiškios.

Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju teismas dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka, neišklausęs civilinio ieškovo atstovės D. Z. nuomonės, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės, priėmė protokolinę nutartį, vadovaujantis BPK 428 str. 3 d., o ne BPK 429 str. l d., 3 p., nurodydamas, kad bylos aplinkybes neaiškios ir taip nebus užtikrintas teisingumas, motyvuodamas, kad kaltinamasis nepilnametis D. P. kaltę pripažįsta dalinai.
Skundas paliekamas nenagrinėtu.

Akivaizdu, kad apylinkės teismas, gavęs prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, priėmė vieną iš BPK 428 str. 2 d. numatytų sprendimų – atmetė prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 428 str. 2 d. 3 p.). BPK 428 str. 3 d. aiškiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą ir yra neskundžiami, tai pažymėjo ir apylinkės teismas, tačiau prokurorė, savaip interpretuodama BPK 428 str. ir 429 str. nuostatas, vis tiek pateikė skundą dėl sprendimo atmesti prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Pažymėtina, kad BPK 429 str. 1 d. yra reglamentuoti tipiniai prokuroro pareiškimo dėl proceso nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimo atvejai, kuomet pagreitintas procesas negalimas. Šiuo atveju apylinkės teismas nusprendė, kad nusikalstamų veikų, inkriminuojamų D. P., padarymo aplinkybės nėra aiškios, todėl byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.

BPK 426 str. suteikia teisę prokurorui nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra visiškai aiškios. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai susipažinus su prokuroro pareiškimu ir pateiktais duomenimis, kyla abejonių dėl kai kurių nusikalstamos veikos aplinkybių (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės) ir šias aplinkybes galima nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. apklausiant naujus liudytojus, specialistus, išreikalaujant dokumentus, kitus įrodymus, skiriant ekspertizes ar atliekant kitokius BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytus veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 22 p. išaiškinta, jog bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 str.), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 str.), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 str.), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 str.) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios.

Sistemiškai aiškinant BPK XXXI skyriaus antrojo skirsnio nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas ne tik prokurorui suteikia teisę nuspręsti ar bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Teismui nusprendus, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pakankamai aiškios, Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia priimti sprendimą grąžinti bylą prokurorui, kuris, be kita ko, yra neskundžiamas. Baudžiamojo proceso įstatymo paskirtis yra siekti įstatyme numatytų tikslų – ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Jei vadovautis tik prokuroro nuostata, kad jam nusikalstamos veikos aplinkybės yra visiškai aiškios, nepaisant kitų proceso dalyvių pozicijos šiuo klausimu, teismas, nors ir nustatęs, jog bylos aplinkybės nėra aiškios, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs bylą, turėtų priimti ydingą, o gal ir neteisingą sprendimą byloje vien dėl to, kad tik prokurorui bylos aplinkybės buvo pakankamai aiškios. Tai prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai ir jo principams.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 428 str. 3 d.,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex