BK 183 str. : akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Byla Nr. 2K-407/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K-407/2014

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 28 d.

 

Dėl uždarosios akcinės bendrovės, kaip juridinio asmens, sampratos, jos turto suformavimo ir šio turto teisinio režimo
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodydama, kad UAB „B“ akcijos priklausė vieninteliam akcininkui – nuteistajam A. J. , teigdama, kad šio vienintelio akcininko ir bendrovės turtas yra atskirtas tik „buhalteriškai,“ kad nuteistasis turėjo teisę savo valia šį turtą paversti nuosavu turtu, netinkamai aiškino teisės aktų reglamentuotas vienintelio akcininko teises ir neteisingai visą UAB „B“ turtą tapatino su A. J. nuosavybe.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB), kaip atskira juridinio asmens teisinė forma, paprastai skirta smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti, savo veikloje vadovaujasi įstatais, CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (2003 m. gruodžio 11d. įstatymo Nr. IX-1889, redakcija, su vėlesniais pakeitimais), (toliau tekste – ir AB Įstatymo) ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

Pagal AB Įstatymo nuostatas bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis, ir ši įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Akcijos turėtojas yra ne tik šio vertybinio popieriaus savininkas, bet ir juridinio asmens dalyvis. Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tai reiškia, kad bendrovės akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, o bendrovė – už akcininkų prievoles. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Jeigu UAB veiklos tikslas – verslo organizavimas ar kitoks privačių interesų tenkinimas siekiant gauti pelno, lieka neįgyvendintas, o bendrovė negauna pelno, o patiria nuostolių, tai šios bendrovės akcininkai rizikuoja prarasti tik tą sumą, kurią sumokėjo už akcijas, formuodami įstatinį kapitalą.

AB Įstatymo 14-16 straipsnių ir kitų straipsnių nuostatos, apibrėždamos akcininkų turtines ir neturtines teises bei pareigas, CK normos, nustatančios juridinio asmens dalyvių teises ir pareigas, nenumato jokių vienintelio uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisių savo nuožiūra, be jokio teisinio pagrindo disponuoti visu bendrovės turtu ir paversti jį nuosavu. Priešingai, AB Įstatymo nuostatose, nustatančiose akcininkų turtines teises, aiškiai pabrėžiamas bendrovės ir jos akcininkų turto atskirumas (pvz., AB Įstatymo 15 straipsnio 5 punkte numatyta akcininkų teisė tik įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, draudimas bendrovei skolinantis iš savo akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą; šio straipsnio 6 punkte numatyta akcininkų teisė gauti tik likviduojamos bendrovės turto dalį; AB Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma rašytine ar notarinė sutarties forma visoms sutartims, sudaromoms tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko).

Nors CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato vieną atvejį, kuomet akcininkas gali savo turtu atsakyti už bendrovės prievoles, t. y. “kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai”, tačiau šioje normoje numatytas akcininko nesąžiningumas niekaip nepaneigia bendrovės ir jos akcininko turto atskirumo principo. Šioje normoje numatytos akcininko pareigos elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu, nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe nevykdymas yra tik teisinė sąlyga papildomai, subsidiariai taikyti akcininkui civilinę atsakomybę.

Apie akcinės bendrovės turto sandarą pasakytina, kad, steigiant UAB, akcininkui už jo į bendrovę investuotą turtą perduodamos šios bendrovės akcijos. Kiekviena tokia akcija jos savininkui suteikia tam tikras teisės aktuose numatytas teises. Priklausomai nuo to, kiek akcijų asmuo įsigijo, jis tampa bendrovės bendrasavininkiu ar vieninteliu savininku. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendrovės steigėjai, kaip to reikalauja AB Įstatymo 8 straipsnio nuostatos, turi suformuoti akcinį kapitalą, kurio minimali suma steigiant UAB sudaro 10 000 Lt. Pagal AB Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatas akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo išleistos į antrinę apyvartą ir įsigytos nevisiškai apmokėtos bendrovės akcijos. CK 1.102 straipsnis pateikia akcijos (nuosavybės vertybinio popieriaus) sampratą, išvardydamas teises, kurias akcija suteikia jos turėtojui – akcininkui. Remiantis šiame straipsnyje esančia teisės norma, akcininko (taip pat ir vienintelio akcininko) turima akcija patvirtina šias teises: teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės bendrovės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusią ją likvidavus.

Kitas bendrovės turtas – tai materialūs ištekliai, kuriais bendrovė įstatinio kapitalo didinimo būdu, sandoriais ar kitais savo veiklos rezultatais įgyja ir disponuoja tam tikru laiko momentu. Tokį turtą paprastai sudaro pastatai, atsargos, grynieji pinigai, paskolos, inventorius, žaliavos, pagaminta, bet neparduota produkcija, kt.

Apibendrinant galima teigti, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas.

Dėl UAB „B“ akcinio kapitalo suformavimo ir disponavimo šios bendrovės turtu aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. pastangomis 2007 m. UAB „B“ įsteigta pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 straipsnį ir CK 2.104 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę pertvarkyti juridinį asmenį, tai yra pertvarkant individualią įmonę „B“ į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė. Šios bendrovės veiklos tikslas – gauti veiklos įplaukų ir pelno. UAB „B“ savo veikloje vadovavosi 2007 m. gegužės 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruotais Įstatais, pagal kuriuos numatė savo akcininkams teises ir pareigas būtent tokias, kokios įtvirtintos AB įstatyme, ir pažymėjo, kad bendrovė turi komercinį – ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje vadovaujasi CK AB Įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, galiojančiais teisiniais aktais ir šiais įstatais. Nuo 2007 m. gegužės 5 d. bendrovės vadovu (direktoriumi) savininko sprendimu paskirtas A. J. .

Iš bedrovės registro duomenų matyti, kad 2008 metais UAB „B“ įstatinį kapitalą sudarė 10 000 Lt, kuris padalintas į 100 paprastųjų akcijų, nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 18 d. vienintelis bendrovės savininkas – A. J. . UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusio specialisto 2009 m. lapkričio 27 d. išvadoje matyti, kad A. J., nesilaikydamas AB įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, savo įnašais UAB „B“ kapitalo neformavo, nesumokėjo 2500 Lt pradinio įnašo, šį įnašą suformavo UAB „V,” apmokėjusi avansu pagal 2007 m. balandžio 4 d. sutartį už stendų gamybą individualiai įmonei „B“. Tačiau šios akcijos, prieštaraujant AB Įstatymo 46 straipsnio 7 dalies nuostatoms, taip ir liko neapmokėtos. Neapmokėtas akcijas 2008 m. rugsėjo 12 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartimi (be numerio) A. J. pardavė N. Č. N. Č. pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja nurodė, kad už UAB ,,B“ akcijas ji pinigų nemokėjo, tai buvo fiktyvus sandoris. Apeliacinės instancijos teisme buvęs UAB „B“ bankroto administratorius M. Š. ir pats nuteistasis patvirtino, kad UAB „B“ bankrutavus šios bendrovės akcijos nebuvo apmokėtos, dėl to pagal bankroto administratoriaus ieškinį 2011 m. balandžio 1 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi iš A. J. už neapmokėtas UAB „B“ akcijas formuojant įstatinį kapitalą prisiteista 10 000 Lt.

UAB „B“ savo veiklos metu, be neapmokėtų akcijų, finansinėse ataskaitose deklaravo kitą turtą ir pajamas, ši bendrovė taip pat turėjo skolų ir įsipareigojimų. Pagal įmonės balanso duomenis, UAB „B“ 2007 m. gruodžio 31d. buvo moki įmonė, nes buhalterinėse sąskaitose fiksuoti turto likučiai buvo 56 706 Lt didesni už įsipareigojimų likučius; pirkėjų skolos, pinigų kasoje ir banke likučiai buvo 9611 Lt didesni už įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondui, biudžetui, tiekėjams, bankui ir kreditoriams likučius. Tačiau 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „B“ tapo nemoki. Bendrovės turtas pagal 2008 m. balanso duomenis buvo 175568 Lt mažesnis už įsipareigojimus kreditoriams. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi UAB „B“ buvo iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje nustatyta, kad 2008 m. įmonė turėjo2 886 Lt vertės turto, kurį sudarė 2 215 Lt vertės ilgalaikis ir 671 Lt trumpalaikis turtas, o įmonės įsipareigojimai kreditoriams buvo net 178 459 Lt.

Kolegija apibendrindama konstatuoja, kad tiek teisės aktų reglamentuotas juridinio asmens – UAB, kurią valdė vienintelis akcininkas, – turto teisinis režimas, tiek faktinė padėtis nagrinėjamoje byloje, susijusi su UAB „B“ akcinio kapitalo formavimu, šios bendrovės turto kaupimu ir disponavimu, pelno siekimu 2008 m. rodo, kad nuteistojo A. J. turtas negali būti tapatinamas su UAB „B“ turtu. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes UAB „B“ pinigų ir statybinių medžiagų turto savininkas buvo pati bendrovė, o ne jos direktorius ir akcininkas A. J. Jei vienintelis šios bendrovės akcijų turėtojas 2008 m. būtų apmokėjęs UAB „B“ akcijas, jis turėtų nuosavybės teisę tik į šias akcijas, dividendus, tačiau nebūtų įgijęs teisės į visą bendrovės turtą, kurią galėtų įgyti tik įmonę likvidavus, įvykdžius jos įsipareigojimus ir atsiskaičius su kreditoriais.
Dėl teismų praktikos aiškinant svetimo turto pasisavinimo dalyką ir veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnį, kai UAB turto pasisavinimu kaltinamas vienintelis akcininkas
Turto pasisavinimo dalykas yra ir patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas. Šį dalyką apibūdina taip pat turto svetimumo požymis, kurį lemia pats turto statusas, t. y. turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o yra tik patikėtas ar esantis jo žinioje. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręstos turto svetimumo nustatymo problemos, kai akcinės bendrovės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas asmens, tuo metu buvusio ir bendrovės akcininku. Išvados, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, byloje daromos atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą ir konkrečias kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos platūs apibendrinimai, kad teismų praktika, „formuluojanti vienintelio akcininko antagonistinius santykius su jam priklausančiu turtu, prieštarauja tiek konstitucinės, tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės nuostatoms“, neparemti atidžia akcininko, kaip juridinio asmens dalyvio, ir akcinės bendrovės, kaip juridinio asmens, tarpusavio santykių, jų teisių ir pareigų, jų turto teisinio režimo analize. Šie apibendrinimai padaryti visiškai neįvertinus nagrinėjamos bylos duomenų apie UAB „B“ įsipareigojimus, mokumą, jos pelno siekimo veiklą 2008 m., neanalizavus, kokie konkretūs veiksmai ar įvykiai sukėlė šios įmonės nemokumą.

Pažymėtina ir tai, kad teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, ir nuo to laiko, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškino BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyką, ši praktika buvo formuojama „byla po bylos“, vienus svetimo turto pasisavinimo aspektus papildant kitais. Svarbūs išaiškinimai, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus bei kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas lėšas, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais, kad ir vienintelis akcininkas turi atsakyti už akcinės bendrovės, t. y. jam svetimo turto, pasisavinimą, nustačius visus kitus BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nuosekliai atskleisti kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-411/2012, 2K-138/2014, 2K–352/2014, 2K-332/2014 ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad „jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininkas yra vienintelis, tai jis yra ir vienintelis asmuo, patiriantis žalą pasisavinant tos bendrovės turtą“, padarytos neatkreipus reikiamo dėmesio į civilinį teisinį UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, veiklos reguliavimą, akcinio kapitalo sukaupimo aplinkybes nagrinėjamoje byloje, į aplinkybes, dėl kokių priežasčių UAB „B“ tapo bankrutuojančia įmone, atsakinga kreditoriams dėl jiems padarytos žalos.

Dėl apeliacinės instancijos teismo teiginių, kad teismų praktika, leidžianti taikyti BK 183 straipsnį vieninteliam UAB akcininkui už šios UAB turto pasisavinimą, prieštarauja ir logikos dėsniams, atsakytina, kad loginės sintaksės (nepakankamo argumentavimo) klaidą padarė pats apeliacinės instancijos teismas. Iš šio teismo prielaidų, kad visas uždarosios akcinės bendrovės turtas priklauso šios bendrovės akcininkams, o visos UAB „B“ akcijos priklausė vieninteliam A. J. , neišplaukia ir negali būti daroma išvada, kad visas UAB „B“ turtas priklausė šiam nuteistajam.

A. J. pirmosios instancijos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai veikė ne kaip akcininkas, o kaip UAB „B“ direktorius, t. y. asmuo, per kurį, kaip vienasmenį valdymo organą, ši bendrovė įgyvendino teisės aktų garantuojamą savo teisinį subjektiškumą. Pagal CK 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. Jo dėka įmonė ir turėtų tinkamai funkcionuoti – įgyvendinti savo tikslus, teises bei vykdyti pareigas. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.

Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kuri ir siejama su bendrovės vadovo padaryta žala juridiniam asmeniui. Tačiau jei šis asmuo turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus jam patikėto bendrovės turto atžvilgiu tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą užvaldo neteisėtu būdu (pvz., panaudojęs suklastotus dokumentus), su šiuo turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu, naudoja jį asmeniniams poreikiams, niekaip savo turtu neatstato įmonės mokumo, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo ir akcininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas. Šios aplinkybės svarbios konstatuojant, kad tokie bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Toks svetimo turto pasisavinimas kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnį, nustačius kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą, taip pažeidžia bendrovės interesus bei padaro jai turtinę žalą, ir to nori. Vertinant tokio asmens veiksmus svarbu įvertinti ne tik tokio turto paėmimo ir panaudojimo neteisėtumą, bet ir tai, ar turtą paimant bei panaudojant akivaizdžiai ne bendrovės interesais, šiam juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala (pvz., ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko atlikto bendrovės turto pasisavinimo nepajėgė įvykdyti ir už šiuos nuostolius bendrovė privalo kitiems asmenims materialiai atsakyti.). Kaltininko pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti ir aiškus priežastinis ryšys.