Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Baudžiamoji byla Nr. 1S-267/2014; Byla Nr. 1S-166/2014

Baudžiamoji byla Nr. 1S-267/2014

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

 

 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. liepos 6 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,
n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-574/2014, V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį ir BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 5 straipsnį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 249 straipsnio 3 dalį; BK 249 straipsnio 1 dalį BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį; BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį; BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį; BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį; BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 5 straipsnį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 5 straipsnį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį, kaltinamas nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. balandžio 6 d. organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir jo veikloje vykdęs kontrabandą, papirkimą ir kitus nusikaltimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, V. K. buvo sulaikytas 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsiamas vėlesnėmis to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis iki 2014 m. liepos 6 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą bei neišnykus BPK 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo sąlygoms.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad V. K. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir koordinavęs veiklą, padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, būdamas anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje V. K. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamojo V. K. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, kuria V. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo gynėjos teigimu, skundžiama nutartis, kuria itin ilgą laiką toliau tęsiamas suėmimo terminas yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta nesivadovaujant tiek nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tiek nesilaikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Gynėja skunde pažymi, kad kaltinamajam V. K. taikomo suėmimo terminas tęsiamas nepateisinamai ilgą laiką, t. y. trejus metus ir šešis mėnesius, iš esmės grindžiant tik jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu bei ankstesniu teistumu. Be to, tęsdamas suėmimo terminą V. K., bylą nagrinėjantis teismas neatsižvelgė į ankstesnę aukštesniojo teismo nutartį, nagrinėjusio skundą dėl suėmimo pratęsimo pagrįstumo, kurioje atkreiptas bylą nagrinėjančio teismo dėmesys į tokias aplinkybes, kaip itin ilgą suėmimo taikymo trukmę, laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintas suimtojo teises.

Skunde gynėja tvirtina, kad dėl kaltinamojo laikymo suimtu kankinančiomis, nežmoniškomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis itin pablogėjo V. K. sveikata, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Be to, gynėja pažymi, kad kaltinamasis V. K. laikomas kalėjime, kuris yra skiriamas tik sunkiausius smurtinius nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems. Esant tokioms aplinkybėms suėmimas, kuris turėtų atlikti kardomąją funkciją, gynėjos nuomone, neleistinai įgyja baudžiamąjį pobūdį.

Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą V. K., Vilniaus apygardos teismas neįvertino, jog kaltinamajam ilgą laiką taikomo suėmimo terminas jau viršija galimų bausmių už jam inkriminuojamus apysunkius nusikaltimus vidurkį ir yra artimas bausmių už sunkius nusikaltimus vidurkiui. Be to, neatsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kas sąlygoja itin ilgą jos nagrinėjimo teisme trukmę. Gynėjos teigimu, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, pateisinančių ilgalaikį V. K. suėmimą.

Gynėjos nuomone, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad būdamas laisvėje kaltinamasis V. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas visai nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybių.

Kaltinamasis V. K. ir jo gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti.
Kaltinamojo V. K. gynėjos skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. liepos 6 d.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į (įtariamojo) kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, (įtariamojo) kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į (įtariamojo) kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog (įtariamasis) kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apeliacinis teismas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog paleistas iš suėmimo V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nors skundžiamojoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad V. K. inkriminuojami nusikaltimai priskiriami labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys), yra neatsitiktinio pobūdžio, nes galimai padaryti veikiant paties organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamas veikas darė sistemingai ir ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. balandžio 6 d., Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srityse, tačiau kaltinamajam šiuo metu tęsiant suėmimo terminą virš trijų metų vien šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad suimtasis darys naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. K. praeityje yra teistas už analogiškus nusikaltimus, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja ir ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas negali būti grindžiamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikuojančiais požymiais, t. y. organizavimu, vadovavimu ar dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes jos yra nusikaltimo sudėties požymiai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Be to, svarbu pažymėti, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 29 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. nutartyse jau buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas gali būti taikomas per ilgai. Todėl atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu.

Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra tokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių dėl kurių V. K. turi būti laikomas suimtas tokį ilgą laiko tarpą. Nors kaltinamasis V. K. anksčiau teistas, tačiau kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymų, iki suėmimo dirbo, socialiniai ryšiai tvirti, kas nesuteikia pagrindo daryti išvadų apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei ar grėsmę viešajai tvarkai. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis V. K. charakterizuojamas teigiamai, kaip nelinkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, per kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką baustas nebuvo.

Vertinant bylos apimtį ir sudėtingumą, matyti, kad byla iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą, byla iš esmės pirmosios instancijos teisme dar nepradėta nagrinėti, teisiamieji posėdžiai numatyti net iki 2015 m. balandžio 30 d. (t. 128, 43-44 b. l.), todėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymas visą šį laikotarpį kaltinamajam V. K., kuris suėmime jau praleido daugiau kaip 39 mėnesius, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei Lietuvos Respublikos BPK 121, BPK 122 straipsnių nuostatoms. Todėl Apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad neužtikrinus V. K. izoliacijos kaltinamasis gali ir ateityje daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinio teismas konstatuoja, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam V. K. taikant šioje baudžiamojoje byloje tarpusavyje suderintas švelnesnės kardomosios priemonės, kurios turėtų būti pakankamas garantas užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą bei pasiekti kitus BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir kaltinamąjį V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suėmimo paleisti.

Kaltinamajam V. K. paskirti šias kardomąsias priemones:

užstatą 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), kurį J. S. įnešė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą;

namų areštą, įpareigojant kaltinamąjį V. K. būti savo gyvenamojoje vietoje (adresu: duomenys neskelbtini) nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min.;

įpareigoti V. K. nesilankyti kavinėse, baruose, restoranuose ar kitokio pobūdžio viešuose susibūrimuose;

nebendrauti bei neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su šiais asmenimis: S. Č., B. K., O. K., Č. K., Ž. R., A. S., A. V., Z. D., A. S., I. J., V. P., S. R., G. P., S. V., G. B., M. K., R. K., J. Z., V. B., V. K., K. N., D. M., A. K., M. M.;

rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Vilniaus apygardos teismo leidimo;

dokumentų paėmimą (paso ir asmens tapatybės kortelės);

įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. kaltinamasis V. K. įpareigojamas kiekvieną savaitės trečiadienio dieną, 8 val. 00 min. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (adresu: Birželio 23-osios g. 10, Vilnius).

Šios nutarties vykdymą pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Birželio 23-osios g. 10, Vilnius).

Išaiškinti V. K., kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Įspėti kaltinamąjį V. K., kad neatvykus į teisiamuosius posėdžius nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus namų arešto ar rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Vilniaus apygardos teismo žinios, jam gali vėl būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.

Išaiškinti V. K. BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas kardomosios priemonės – užstato pažeidimo pasekmes, t. y. pažeidus pirmiau išvardytas kardomąsias priemones, užstatas pereis valstybei.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys

Aš, V. K., susipažinau ir įsipareigoju vykdyti paskirtas kardomąsias priemones. Taip pat, esu įspėtas, kad pažeidus paskirtąsias kardomąsias priemones, t. y. namų arešto sąlygas ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos arba be pateisinamos priežasties neatvykus į teismą, jos gali būti pakeistos griežtesne kardomąja priemone.

Man išaiškintos ir suprantamos užstato perėjimo valstybei sąlygos, numatytos BPK 133 straipsnio 5 dalyje.

(Vardas ir pavardė, parašas, data)

 

—————————————————————

Byla Nr. 1S-166/2014

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,

Meniu
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ši kardomoji priemonė panaikinta bei paskirta kardomoji priemonė – 26 000 Lt užstatas.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Meniu
n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 4 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-149 redakcija, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.) ir 199 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nuo 2009 m. gruodžio vidurio, tiksliau nenustatytos datos iki 2009 m. gruodžio 28 d., veikdamas tiesiogine tyčia, užsienyje – Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, subūrė organizuotą grupę, sunkaus nusikaltimo – didesnės nei 250 MGL (32 500 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir kitaip šios kontrolės išvengiant padarymui bei veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais, atliko vieno iš šios kontrabandos organizatorių vaidmenį, rengiantis ir vykdant šį nusikaltimą davė užduotis ir vadovavo bei koordinavo nusikaltimo vykdytojo, organizuotos grupės nario veiksmus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka V. K. buvo paskirtas suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra remiantis šia teismo nutartimi išdavė Europos arešto orderį. Vykdant Europos arešto orderį, 2012 m. rugpjūčio 23 d. V. K. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, 2012 m. rugsėjo 27 d. perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas iki 2014 m. balandžio 23 d.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d.nutartimi V. K. kardomosios priemonės – suėmimo termino nebepratęsė, šią kardomąją priemonę pakeitė į švelnesnę – 26 000 Lt užstatą. Nutartyje teismas nurodė, jog V. K. neteistas ir, nors jis yra Rusijos Federacijos pilietis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą Rusijos Federacijoje, Kaliningrado mieste, t. y. nesaistomas jokiais ryšiais su Lietuvos Respublika, tačiau nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. yra laikomas suimtas (daugiau nei 18 mėnesių). Byla bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiką, teisiamieji posėdžiai numatyti iki 2015 m. balandžio mėn. Nors V. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, toliau tęsiant suėmimo terminą vien šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad suimtasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Atsižvelgiant į kardomųjų priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą nustatytas bausmes ir jų dydžius, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamajam V. K. panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir skirti kitą, švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kuria taip pat gali būti užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas ir kaltinamasis šaukiamas atvyks į teismą.

Meniu
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, ir pratęstikaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo momento.

Prokuroro nuomone, teismo išvada, kad kardomųjų priemonių paskirtis kaltinamajam V. K. bus įgyvendinta švelnesne nei suėmimas kardomąja priemone, yra nepagrįsta. Prokuroro įsitikinimu, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad suėmimo taikymo kaltinamajam pagrindas nėra išnykęs. V. K. yra kaltinamas tyčinio nusikaltimo, kuris priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už inkriminuojamo nusikaltimo padarymą įstatymas numato ne tik piniginę bausmę –baudą, bet ir griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė yra viena iš sąlygų, nors ir nėra absoliuti, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui toliau taikyti V. K. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Prokuroras pažymi ir tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, o jis pats surastas ir sulaikytas tik po mėnesio paieškos. Nors teismas ir teigia, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo ir turi šeimą, su Lietuva jis nėra saistomas jokiais ryšiais: V. K. yra Rusijos federacijos pilietis, nuolat gyvenantis ir dirbantis užsienyje. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimo organizatoriaus vaidmuo, nusikalstama veika buvo gerai organizuota, vykdoma siekiant iš nusikaltimo gauti didelės turtinės naudos, t.y. gabenamo kontrabandinio cigarečių krovinio vertė ženkliai viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą ir yra 1 707 513, 50 Lt. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs, t.y. būdamas laisvėje V. K. bandydamas išvengti galimai gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Prokuroro nuomone, teismo teiginys, kad V. K. jau ilgą laiką laikomas suimtas, nors ir yra teisingas, visgi neduoda pagrindo spręsti, jog V. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nebetikslinga. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kur ne kartą buvo konstatuota, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimo, kuriuo kaltinamas V. K. pobūdį, sunkumą ir itin didelės bylos apimtį bei sudėtingumą, viešasis interesas leidžia ir toliau V. K. taikyti suėmimą.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė jo skundą tenkinti, kaltinamojo V. K. gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Meniu
Prokuroro skundas atmetamas.
Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 122 straipsnyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ankstesnėmis teismo nutartimis V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas, esant pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindusuėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso norma leidžia teismui kardomąją priemonę panaikinti, kai ji tampa nebereikalinga arba pakeisti griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Aptariamoje byloje teismas kardomąją priemonę – suėmimą, pakeitė švelnesne kardomąją priemone – užstatu. Teismas, darydamas išvadas dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesne, pagrįstai konstatavo, tad V. K. iš tiesų nėra saistomas su Lietuvos Respublika jokiais ryšiais, o jam inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BPK 199 straipsnio 1 dalis), tačiau įvertino ir kitas svarbias aplinkybes, kurios reikšmingos skiriant kardomąsias priemones, t.y. kad kaltinamasis V. K. praeityje nėra teistas, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Be to, V. K. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu ir laikomas suimtas daugiau nei 18 mėnesių, byla yra itin didelės apimties, joje kaltinimai pareikšti , be V. K., dar 25 asmenims ir, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas galimai užtruks ilgą laiko tarpą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės. Todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, jog V. K. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau, bėgant laikui, ir nuo kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei 18 mėnesių, šis pagrindas tapo ne toks reikšmingas. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Vertinant baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, darytina išvada, kad byla iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesniojo teismo nuomonei, kad suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam V. K. prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Taigi, žemesniojo teismo išvada, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant šioje baudžiamojoje byloje kitą, švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kaltinamajam V. K., yra pagrįsta.

Prokuroras skunde nesutikdamas su teismo išvadomis dėl suėmimo termino pratęsimo netikslingumo ir prašydamas skundžiamą teismo nutartį panaikinti bei pratęsti V. K. suėmimo terminą, akcentuoja galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir gresiančią didelę bausmę bei tai, kad kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis. Visos šios aplinkybės teismo nutartyje buvo įvertintos ir jas įvertinęs teismas padarė išvadas, kad šių aplinkybių buvimas neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas įvertino ir prokuroro skunde nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamoji byla yra didelės apimties, ir pripažino, jog ši aplinkybė reikšminga svarstant kaltinamojo V. K. suėmimo termino pratęsimą ta prasme, kad bylos nagrinėjimo ilga trukmė, laikant kaltinamąjį V. K. suimtą, galimai būtų vertinama jo teisių į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei būti paleistam proceso metu, pažeidimu. Prokuroro skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, o tai, kad prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, nedaro teismo priimtos nutarties neteisėta.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam V. K. suėmimo terminas ankstesniąja teismo nutartimi buvo pratęstas iki 2014 m. balandžio 23 d. ir prokuroro skundo nagrinėjimo metu šis terminas jau yra pasibaigęs. Todėl prokuroro skunde suformuluotas prašymas – pratęsti kaltinamajam V. K. suėmimo terminą negali būti tenkinamas. Esant tokiai situacijai, galimas prašymas skirti iš naujo kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau toks prašymas svarstytinas teisme, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina.

Meniu
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroroskundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė