BK 223 str.: straipsnyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus. Baudžiamoji byla Nr. 2K-273/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K-273/2014
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 3 d.

Kasaciniu skundu taip pat skundžiama, kad E. C. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 d, 16 straipsnio 1 dalį, laikotarpi nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. buhalterinėje apskaitoje vienu atveju nepagrindė apskaitos dokumentu 40 Lt gavimo iš E. D. , neįtraukė į apskaitą duomenų apie pinigų gavimą pagal pinigų priėmimo kvitą, neužregistravo apskaitos registruose. Dėl to sumažėjo dokumentinis grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013).

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 1731 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ekspertizės akto Nr. 11-2441 (11) išvados patvirtino, kad 2008 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitas dėl 40 Lt, kuris yra be numerio, bet kuriame yra mokėtojo ir pinigų gavėjo parašai, nebuvo užregistruotas apskaitos registruose. Be to, šis pinigų priėmimo kvitas (be numerio) dėl E. D. vardu sumokėto 40 Lt avanso nebuvo užpajamuotas kasos pajamų orderiu ir nebuvo įrašytas į bendrovės kasos knygą. Pažymėtina ir tai, kad šiame ekspertizės akte konstatuota, jog pagal pateiktus tyrimui apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į nustatytus bendrovės pažeidimus tvarkant buhalterinę apskaitą dėl 40 Lt sumažinto dokumentinio grynųjų pinigų likučio bendrovės kasoje galima nustatyti UAB „C“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, kad aprašyta veika nesukėlė padarinių, yra pagrindas išvadai daryti, jog nėra visų BK 233 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių.

Pažymėtina dar ir tai, kad Lietuvos Teismo ekspertizės akto Nr. 11–2441 (11) išvadose nustatyta, kad nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2008 m. liepos 26 d. UAB „B“ įsipareigojo pagal užsakovo UAB „C“ pateiktus pirminius dokumentus vesti užsakovo buhalterinę apskaitą bei teikti kitas paslaugas apskaitos ir mokesčių klausimais (apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 8–01). Pagal bylos duomenis, būtent minėtu laikotarpiu UAB „C“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „B“ direktorė A. Š. . Byloje nėra duomenų, kad E. C. UAB „B“ direktorei 2008 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvito (be numerio) dėl 40 Lt priėmimo apskaitai neperdavė. Šis kvitas (be numerio) kartu su kitais buhalteriniais dokumentais yra išsaugotas baudžiamojoje byloje. Pats E. C. tvirtina, kad kvitą buhalterijai yra perdavęs (T. 6, b. l. 175). Vadinasi, E. C. dėl 40 Lt, paimtų iš E. D. , įtraukimo į buhalterinės apskaitos registrus atsakingas nebuvo, nes už 2008 m. gegužės 26 d. 40 Lt pinigų priėmimo kvito (be numerio) apskaitą buvo atsakinga UAB „B“ direktorė A. Š. . Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad E. C. nepadarė veikos, turinčios BK 233 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).