“Airijos teroristo byla”: bylai svarbių įrodymų, esančių kitoje valstybėje, neprieinamumas savaime negali užkirsti kelią baudžiamajam persekiojimui. Baudžiamoji byla Nr.2K-7-184/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-184/2014

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 26 d.

Liudytojų Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos Mi5 agento R. M. J. ir šios tarnybos pareigūno, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 6 parodymai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertinti prieštaringai. Liudytojas R. M. J. nurodė, kad su byloje minimais asmenimis pažįstamas nuo 1999 m., dirbti saugumo tarnyboms pradėjo 2002 m., nuo 2006 m. bendravo su asmenimis, norėjusiais įsigyti ginklų. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo šiuos parodymus laikyti melagingais, kita vertus, šių parodymų, kuriuose nurodomos kontaktų su kitais šioje byloje minimais asmenimis (įskaitant ir kitus įtariamuosius), o vėliau ir su M. C. užmezgimo aplinkybės, nelaikė patikimais dėl kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos parodymus, nebuvimo. BPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės numato, kad įrodymais pripažinti gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis), tačiau BPK nenumatyta, kad duomenys laikomi patikrintais tik atlikus kokius nors konkrečius proceso veiksmus. Kiekvienoje byloje duomenys tikrinami atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes, atliekant toje byloje įmanomus atlikti proceso veiksmus. Situacijos, kai tam tikro veiksmo (tam tikrų veiksmų) atlikimas yra pageidautinas, bet dėl įvairių priežasčių yra neįmanomas, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad duomenys, kurie galėjo būti patikrinti neatliktais proceso veiksmais, iš viso nelaikytini įrodymais ar laikytini nepakankamais tam tikroms teismo išvadoms pagrįsti įrodymais. Taigi vien tai, kad neegzistuoja ar nebuvo pateikti liudytojo R. M. J. pokalbių su byloje minimais asmenimis, taip pat ir su asmenimis, kuriems pareikšti įtarimai kaip M. C. bendrininkams, įrašai, kad kiti įtariamieji asmenys nebuvo perduoti Lietuvos Respublikai, kad nepavyko gauti Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje gyvenančių su M. C. susijusių asmenų parodymų, negali lemti kitų byloje daromų išvadų.

Konkrečiais bylos duomenimis nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta nuomonė, kad daug kartų įvairiose vietose vykusio R. M. J. bendravimo su įvairiais asmenimis pokalbių įrašai turėtų egzistuoti ir kad nepateikiant šių įrašų galėjo būti siekiama nuslėpti galbūt netinkamą pareigūnų elgesį, taip pat nėra tinkamas teisinis argumentas teismo baigiamuosiuose aktuose daromoms išvadoms pagrįsti. Asmenų, turinčių teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save ar savo šeimos narius, parodymų nebuvimas, tam tikrų dokumentų ar kitų įrodymų iš užsienio valstybės negavimas, savaime negali reikšti, kad provokavimo versija dėl to nėra paneigta ir kad baudžiamasis persekiojimas tokioje situacijoje yra neįmanomas. Byloje Haas prieš Vokietiją (Haas v. Germany no. 73047/01, decision of 17 November 2005), kurioje buvo sprendžiamas už teroristinę veiklą teisiamos pareiškėjos proceso sąžiningumo EŽTK 6 straipsnio prasme klausimas, EŽTT taip pat darė išvadą, kad bylai svarbių įrodymų, esančių kitoje valstybėje, neprieinamumas savaime negalėjo užkirsti kelią baudžiamajam persekiojimui.