Iš kaltinamojo akto turi būti aišku, kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas įtariamasis. BPK 219 str. Baudžiamoji byla Nr. 1N–61/2014

Baudžiamoji byla Nr. 1N–61/2014

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 30 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose) svarbu aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo(-ys) yra kaltinamas(-i), taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia(-ios) BK norma(-os) numato baudžiamąją atsakomybę už inkriminuojamą(-as) veiką(-as). Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju, ir tik gavęs kaltinamąjį aktą galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (BPK 255 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismui perduotame kaltinamajame akte D. Š. pateiktas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą suformuluotas taip: D. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J., ir tokiu būdu, važiuojant iš (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, po to, kai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei suduodamas smūgius nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą, užsimojęs metaliniu strypu, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J., kuris tuo metu grūmėsi su J. S. lauke prie automobilio bagažinės, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios dingsties, minėtu metaliniu strypu tyčia sudavė A. J. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko A. J. parkrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę, ir tokiu būdu tyčia, bendrais veiksmais su J. S. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pareikštas įtarimas gramatiškai suformuluotas taip, kad leidžia daryti išvadą, jog D. Š. su J. S. bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. J. ne tik sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir padarė dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis tokia įtarimo formuluote pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turi būti perduotas teisti ne tik D. Š., bet ir J. S., kuris nėra įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją teisme, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos kaltinamajame akte nusikalstamas veikas aprašyti griežtai laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir aprašyti jas taip, kad iš kaltinamojo akto būtų aišku, kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas įtariamasis. Šioje baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte suformuluotas nusikalstamos veikos aprašymas (BPK 219 straipsnio 3 punktas) neatitinka nurodyto Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Kaltinamasis aktas nėra bet koks tekstas ar frazių rinkinys, kuris bylą nagrinėjant teisme turėtų būti koreguojamas, keičiamas, tikslinamas. Kaltinamasis aktas, kaip ir kiti procesiniai dokumentai, surašyti tyrėjo, prokuroro, teismo, turi būti surašytas tiksliai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visus duomenis surašant taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje. Kaltinamasis aktas turi būti tikslus, išsamus, juridiškai korektiškas, neprieštaringas, be gramatinių ir loginių klaidų. Kai nagrinėjant bylą teisme išaiškėja aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje, taikomos šiame straipsnyje numatytos taisyklės. Tačiau, jei kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nagrinėti bylą, aiškūs jau bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, tai šie trūkumai turėtų būti ištaisomi nedelsiant, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 3 punkte ir 234 straipsnio 2 dalyje. Tokie teismo veiksmai nepažeidžia operatyvumo principo, o, priešingai nei nurodyta prokuroro skunde, padeda šį principą įgyvendinti. Baudžiamojo proceso reikalavimus atitinkančio kaltinamojo akto surašymas byloje yra pagrindas teisingam bylos išnagrinėjimui teisme. Aiškus nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte ne tik apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, bet ir užtikrina išsamų ir operatyvų reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimą ir bylos išnagrinėjimą teisme. Kuo ankstesnėje proceso stadijoje ištaisomi kaltinamojo akto trūkumai, tuo operatyviau ir išsamiau išnagrinėjama baudžiamoji byla.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Kaip jau minėta, nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, teismas nuosprendyje pirmiausia turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Šiuo atveju dėl trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, o būtent – aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra aiškus pats įrodinėjimo šioje byloje dalykas, todėl tai trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Šie esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Pagrindu perduoti bylą prokurorui gali būti tik esminiai kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, tačiau kaltinamasis aktas turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliamus bet kuriam procesiniam dokumentui, t. y. jis turi būti surašytas ne tik suprantamai, bet ir be rašybos bei skyrybos klaidų. Kaltinamajame akte esančios rašybos ir skyrybos klaidos nelaikytinos esminiu kaltinamojo akto trūkumu, tačiau, perdavus bylą prokurorui, jos taip pat turėtų būti ištaisytos.

Vilniaus apygardos teismas šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą pagrįstai pripažino iš esmės neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, kad tai trukdo bylą išnagrinėti teisme ir pagrįstai priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui. Trūkumai, kuriuos prokuroras turi pašalinti, teismo nutartyje aiškiai išdėstyti. Todėl daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti arba keisti nėra pagrindo.