0

E.Kusaitės byla: rengimosi padaryti nusikaltimą ir “tyčios iškėlimo aikštėn” atribojimas. Baudžiamoji byla Nr.1A-157/2014

Posted by Mindaugas Bilius on 2014 04 29 in BK |

Baudžiamoji byla Nr. 1A-157/2014

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2014 m. balandžio 4 d.

 

Tačiau kolegija pažymi, kad ne bet kokie asmens veiksmai, padaryti iki nusikaltimo pradžios, jau reiškia rengimosi daryti nusikaltimą stadiją. Baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi užtraukia tik tokie veiksmai, kurie palengvina ateityje daryti nusikaltimą, t.y. padaryti įstatyme numatytą pavojingą veiką ar sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Baudžiamosios teisės teorijoje greta rengimosi padaryti nusikaltimą išskiriamas ir „tyčios iškėlimas aikštėn“ kaip savarankiškas etapas, kurio metu asmuo manifestuoja savo nusikalstamas intencijas, tačiau už tai nėra ir negali būti baudžiamas. „Tyčios iškėlimu aikštėn“ įvardijami kaltininko veiksmai, padaromi žodžiu ar raštu, kuriais jis atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų nusikaltimą. Tyčios iškėlimas aikštėn – tai veiksmai, atliekami iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą, tačiau tie veiksmai baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstami ir baudžiami. Ketinimo ar apsisprendimo viešas atskleidimas dar nepalengvina nusikalstamos veikos darymo, padarinių kilimo, todėl tyčios iškėlimas aikštėn neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Žmogaus pažiūros, įsitikinimai, mintys ir sumanymai ką nors daryti ar nedaryti, nors jų realizavimas būtų labai pavojingas, negali būti baudžiami ir tais atvejais, kai apie ketinimą padaryti nusikaltimą tampa žinoma – asmuo tai išsako, parašo ar kitaip išreiškia, baudžiamosios atsakomybės negali būti, kol jis nieko nepadaro, siekdamas bent pasirengti realizuoti šį sumanymą. Be to, rengimasis yra nusikaltimo stadija tik tada, kai asmuo rengiasi daryti konkretų nusikaltimą ar nusikaltimus. Nėra rengimosi padaryti nusikaltimą tais atvejais, kai asmuo, ketinantis daryti nusikaltimus, rengiasi ne konkrečiam nusikaltimui ar nusikaltimams, o neapibrėžtai nusikalstamai veiklai. Subjektyvus rengimosi padaryti nusikaltimą požymius yra tyčia. Rengimasis visada yra tyčinė veika, nes ja siekiama sudaryti sąlygas padaryti tyčinį nusikaltimą. Be to, tyčia visada yra tiesioginė ir apibrėžta, konkretizuota. Netiesiogine tyčia sudaryti sąlygas nusikaltimui padaryti neįmanoma.

—–

Kaltinamajame akte nurodoma, kad tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., BK 250 str. 5 d., E. K. padarė laikotarpiu nuo 2006 m. pabaigos iki 2009 m. spalio 24 d., t.y. tos nusikalstamos veikos iki E. K. sulaikymo tęsėsi beveik trejus metus. Jau nuo kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios E. K. ir interneto tinklalapiuose, ir asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad ji, kaip savižudė sprogdintoja, turi tikslą įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijos teritorijoje. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. K. išteisinama, kaltinime nurodytus veiksmus įvertinus tik „tyčios iškėlimu aikštėn“. Tačiau svarbu pažymėti, kad riba tarp tyčios iškėlimo aikštėn ir rengimosi padaryti nusikaltimą yra labai paslanki. Todėl ypač svarbu, kad teisėsaugos institucijos, turinčios duomenų apie asmens apsisprendimą padaryti nusikalstamą veiką, kuo skubiau imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių tam, kad ketinimas padaryti nusikalstamą veiką neperaugtų į jos padarymą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex