Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui Nr.XIP-4305(2) (privačių detektyvų įstatymo projektui)

Lietuvos Respublikos Seimo       2014 03 07 Nr.TFS-14-003

Teisės ir teisėtvarkos komitetui

Gedimino pr.53, Vilnius

 

Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui Nr.XIP-4305(2)

 

VDU Teisės fakultetas norėtų pateikti šias pastabas ir pasiūlymus Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomam privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIP-4305(2) (toliau tekste – Projektas):

 

1. Dėl reikalavimų privačiu detektyvų siekiančiam tapti asmeniui (5 straipsnis).

 

Manytina, kad Projekto 5str. 1d. 2p. turi būti nustatytas reikalavimas privačiam detektyvui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Šiuo metu Projektas numato turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau neaišku kodėl siekiama apriboti kolegijų absolventams tapti privačiais detektyvais.

Siūlymas nustatyti teisinį išsilavinimą grindžiamas tuo, kad privačios detektyvinės veiklos pobūdis, teikiamų paslaugų rūšys, glaudžiai susijusios su rizika pažeisti žmogaus teises, o ypač teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Todėl darytina išvada, kad tokių paslaugų negali teikti bet kuris visuomenės narys, nes teikiant privačias detektyvines paslaugas reikalingas įvairių teisės aktų išmanymas bei gebėjimas taikyti teisės normas praktinėje veikloje. Todėl privatiems detektyvams keliami išsilavinimo ir kompetencijos reikalavimai turi būti panašūs į reikalavimus, keliamus bet kuriai teisinei pareigybei.

 

2. Dėl privačios detektyvinės veiklos ribų (17 straipsnis).

 

Projekte numatomas reikalavimas informuoti teritorines prokuratūras, kuomet žadama ieškoti

pasiklausymo, stebėjimo ar šnipinėjimo įrangos kliento patalpose.

Manytina, kad šis reikalavimas yra beprasmis, kadangi teritorinės prokuratūros nedisponuoja informacija apie visų žvalgybos veiklą vykdančių institucijų veiksmus prokuratūros aptarnaujamoje teritorijoje. Tokios įrangos gali ieškoti ir patys klientai savo iniciatyva, tačiau jiems jokie teisės aktai tokio įpareigojimo nenumato.

Priešingai, tokia Projekte numatyta nuostata gali netgi pakenkti teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams, kadangi asmuo neketindamas surasti pasiklausymo įrangą gali inicijuoti kreipimąsi į teritorinę prokuratūrą, bei atitinkamai tikėtis, kad teisėsaugos institucijos tokią įrangą išmontuos, siekdamos apsisaugoti nuo jos praradimo. Taip pat teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai bus iššifruoti, t.y. kuomet slapta stebint patalpas gali būti aptinkami pareigūnai, išmontuojantys įtaisytą įrangą.

 

3. Dėl sąvokų suvienodinimo.

 

Projekte kaip sinonimas yra naudojamos kelios sąvokos kurios reiškia skirtingus dalykus: privataus

detektyvo  pažymėjimas (2 str. 2 p. ir 16 str.) ir privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimas (2 str. 10 p.). Manytina, kad privataus detektyvo pažymėjimas reiškia dokumentą, kuris patvirtina, kad asmuo yra privatus detektyvas (ši sąvoka įstatyme neapibrėžta). Atitinkamai privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimas turėtų patvirtinti, kad asmuo sėkmingai išlaikė privataus detektyvo egzaminą ir atitinka privačiam detektyvui keliamus reikalavimus (ši sąvoka dalinai paaiškinama 2 str. 10 p.). Tokiu būdu jei privataus detektyvo statusą parodo jo turimas privataus detektyvo pažymėjimas, tuomet tampa nesuprantamas 6 str. 9 d. numatytas reikalavimas sustabdyti privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

 

4. Dėl privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindų.

 

Projekto 6 str. 10 d. 4 p. yra numatytas reikalavimas sustabdyti privataus detektyvo kvalifikacijos

pažymėjimo galiojimą tuomet, kai „paaiškėja kad privatus detektyvas veikia už šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų privačios detektyvinės veiklos ribų“. Šis Projekte pateiktas pagrindas yra neapibrėžtas ir nekonkretus. Manytina, kad toks veikimas visų pirma turi būti neteisėtas, antra – nustatytas arba Priežiūros institucijos arba teismo (t.y. turi būti identifikuotas subjektas, kuris gali nustatyti pažeidimą). Teisėtas veikimas už Projekto 17 straipsnyje nurodytų privačios detektyvinės veiklos ribų gali pasireikšti papildoma privataus detektyvo veikla, kurią vykdyti nėra uždrausta detektyvui – pavyzdžiui atstovauti asmenį teisme ir pan.

Atitinkamai Projekto 6 str. 10 d. 5 p. taip pat turėtų būti identifikuotas subjektas, galintis konstatuoti pažeidimus.

 

5. Dėl privačios detektyvinės veiklos dokumentų sąvokos.

 

Projekto 6 str. 15 d. numatytas reikalavimas Priežiūros institucijai perduoti privačios detektyvinės

veiklos dokumentus ir grąžinti privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimą bei ženklą. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 4 str. numatyta, jog nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų veiklos dokumentai yra jų nuosavybė, siūlytina Projekte numatyti reikalavimą grąžinti tik privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimą bei ženklą, veiklos dokumentus paliekant saugoti konkrečiam asmeniui.

 

6. Dėl Lietuvos advokatūros dalyvavimo privačioje detektyvinėje veikloje.

 

Manytina, kad Projekto 9 str. 2 ir 3 dalyse yra įsivėlusi klaida, numatant detektyvų pavadinimo

registravimą Lietuvos advokatūroje.

 

7. Dėl privataus detektyvo pareigų.

 

a)      Projekto 18 str. 1 d. 3 p. numatytas reikalavimas detektyvui sužinojus valstybės ar tarnybos

paslaptį sudarančią informaciją deklaruoti apie tai paslaptį sudarančios informacijos rengėjui, nurodant šios informacijos sužinojimo aplinkybes bei raštu pasižadėti neatskleisti šios informacijos tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad už neteisėtą disponavimą informacijos, kuri yra valstybės paslaptis yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 124 str.). Todėl jei privatus detektyvas tokią informaciją įgijo teisėtu būdu – jam buvo suteiktas leidimas ar pan. – tampa nereikalingas reikalavimas raštu deklaruoti apie tai informacijos rengėjui. Atitinkamai už valstybės paslapties atskleidimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 125 str.), todėl Projekte numatytas reikalavimas raštu pasižadėti neatskleisti šios informacijos taip pat yra perteklinis.

 

b)      Projekto 18 str. 1 d. 4 p. numatytas reikalavimas privačiam detektyvui gavus pranešimą apie

rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką arba būnant jos liudininku, nedelsiant informuoti apie tai teritorinę policijos įstaigą.

Manytina šis įpareigojimas neturi būti nustatytas privačiam detektyvui dėl šių priežasčių: Baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už be svarbios priežasties nepraneštą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą (BK 238 str.), todėl nesuvokiama kodėl privačiam detektyvui turi būti nustatytas reikalavimas pranešti apie bet kokias nusikalstamas veikas; taip pat pažymėtina, kad privatus detektyvas veikia kliento naudai ir jo interesams, todėl teisė nuspręsti ar reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas priklauso nukentėjusiajam, bet ne privačiam detektyvui; taip pat privataus detektyvo darbo specifika pasižymi tuo, kad privataus detektyvo klientai dėl vienų ar kitų priežasčių nėra suinteresuoti kreiptis į teisėsaugos institucijas (mano, kad bus nutekinta informacija; mano, kad bus sugadintas tyrimas; nori surinkti daugiau įrodymų; nepasitiki tokių institucijų veikla ir pan.), todėl toks Projekte numatytas reikalavimas per daug suvaržo detektyvo ir jo kliento teises apsispręsti kas ir kaip turi atlikti tyrimą.

 

 

Prodekanas, laikinai einantis dekano pareigas                                    doc.dr. Tomas Berkmanas