Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti, tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Baudžiamoji byla Nr. 2K-128/2014

Baudžiamoji byla Nr. 2K-128/2014

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 14 d.

Baudžiamosiose bylose įrodymais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pabrėžtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Kita vertus, negalima teigti, kad tokie parodymai visiškai nereikšmingi ir negali būti teismo vienaip ar kitaip vertinami. Tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pakanka teismo išvadoms pagrįsti, jie gali būti traktuojami kaip teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008). Nagrinėjamojoje byloje nuteistųjų M. P. ir R. J. pirminių apklausų turinys savo esme atitinka parodymus, duotus teisme (išskyrus kai kurias detales), t. y. kad nukentėjusioji savo noru su jais lytiškai santykiavo ir tenkino jų lytinę aistrą. Tuo tarpu teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas priešinga išvada. Taigi negalima teigti, kad šioje byloje teismo išvadoms lemiamą įrodomąją reikšmę turėjo būtent pirminių apklausų rezultatai ir kad taip pažeista įrodinėjimo tvarka.

Sutiktina su kasacinių skundų argumentais, kad nuteistųjų „atviri prisipažinimai“ šioje byloje nepripažintini įrodymais. Tokio pobūdžio raštai baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstami įrodymais kaip dokumentai, numatyti BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau įrodymu negali būti laikomi raštai, gauti kaip įtariamojo ar kaltinamojo apklausos protokolo pakaitalas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–350/2013). Kita vertus, šie „prisipažinimai“ nagrinėjamoje byloje taip pat netraktuotini kaip duomenys, nulėmę teismo išvadas. Šiuose raštuose tiek M. P., tiek R. J. iš tikrųjų neprisipažino žaginę ir seksualiai prievartavę nukentėjusiąją, juose iš esmės išdėstyta ta pati nuteistųjų pozicija (išskyrus kai kurias detales), kurios jie laikėsi viso proceso metu – kad jie tik pasinaudojo merginos laisvanoriškai suteikta paslauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netrukus po „atvirų prisipažinimų“ surašymo nuteistieji M. P. ir R. J. buvo apklausti BPK nustatyta tvarka ir šių apklausų protokole užfiksuoti parodymai iš esmės sutampa su minėtų raštų turiniu.