0

Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr.XIIP-1210-1211 (dėl Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo, bei dėl Baudžiamojo proceso kodekso 80(1) ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150(1) straipsniu)

Posted by Mindaugas Bilius on 2013 12 13 in Teisiniai straipsniai |

Lietuvos Respublikos Seimo                  2013 12 13 Nr.TFS-13-020

Teisės ir teisėtvarkos komitetui          Į 2013 12 02 Nr.S-2013-10196

Gedimino pr.53

Vilnius

 

Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr.XIIP-1210-1211

 

VDU Teisės fakultetas, gavęs Jūsų paklausimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIP-1210, bei dėl Baudžiamojo proceso kodekso 80(1) ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150(1) straipsniu įstatymo projekto Nr.XIIP-1211 norėtų pateikti šias pastabas ir pasiūlymus:

 

  1. Manytumėm, kad siūlomas BPK 80(1) str. pakeitimas turi būti siejamas su BPK numatyta proceso dalyvių sistema, t.y. aiškiai nurodant kokiame statuse asmuo yra apklausiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančią BPK 80 straipsnio redakciją visi išvardinti subjektai (viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai) iš viso negali būti apklausiami kaip liudytojai.

 

  1. Manome, kad teikiamuose projektuose naudojami terminai „išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, bei „duomenys ir argumentai apie tai, jog kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinio nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos;“ yra neapibrėžti ir abstraktūs. Šiuo pagrindu remiantis praktiškai bus galima atmesti bet kurį paduotą prašymą teismui.

 

 

  1. Nepritariam BPK 80 (1) str. 2 d. numatomam reikalavimui posėdžio metu privalomai daryti garso įrašą. Garso įrašo darymo nėra numatyta nei viename posėdyje, vykstančiame ikiteisminio tyrimo metu, net dėl suėmimo skyrimo. Manytumėm teismas galėtų pasirinktinai nuspręsti ar tikslingas garso įrašo darymas.

 

  1. Nepritariame BPK 149 straipsnio 9 dalies pakeitimui, kuriuo numatomas privalomas garso ir vaizdo įrašo darymas dėl šių priežasčių:

a)      visų pirma šis reikalavimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams – užtikrinti, kad nebūtų neetiško elgesio ir nepagarbos. Tie patys tikslai gali būti pasiekiami kratos metu dalyvaujant kviestiniams.

b)      įvedus siūlomus pakeitimus kelia abejonių projekto rengėjų išsakyta pozicija, kad „įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės“. Manome, kad įgyvendinant šią teisės akto nuostatą kiekvienas ikiteisminio tyrimo padalinys privalės būti aprūpintas vaizdo kameromis, pakankamu kiekiu vaizdo saugojimo laikmenų (kurios turės būti saugomos kartu su byla), vaizdo peržiūros įranga (nes atlikus procesinį veiksmą reikės susipažinti su vaizdo medžiaga). Taip pat iš pateikto aiškinamojo rašto turinio nesimato ar buvo analizuojama situacija kiek yra atliekama kratų Lietuvoje, koks jų procentas yra nerezultatyvus, koks skaičius atliktų kratų buvo skundžiamas teismams, bei koks skaičius skundų buvo patenkintas. Tik įvertinus šiuos faktus būtų galima priimti sprendimą dėl privalomo kratų filmavimo reikalingumo, pagrindžiant šį reikalavimą siekiu apsisaugoti nuo neetiško elgesio ir nepagarbos.

 

  1. Nepritariame BPK papildymui 150(1) straipsniu. Šio straipsnio priėmimas ypatingai apsunkins pareigūnų darbą ar sukels problemas teismuose vertinant atliktų kratų teisėtumą, nes pagal Visuomenės informavimo įstatyme pateiktas sampratas yra pernelyg komplikuota nustatyti kuriuos asmenis reikėtų laikyti viešosios informacijos rengėjais, platintojais, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkais, žurnalistais. Teismų praktikoje šios sąvokos aiškinamos labai plačiai. Pavyzdžiui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2009 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009 yra konstatavęs, kad „atsižvelgiant į konkrečių fizinių asmenų – internetinių tinklaraščių (toliau – ir dienoraščių) autorių veiklos pobūdį ir jų vykdomas viešosios informacijos teikimo visuomenei funkcijas, jie gali būti pripažįstami sui generis informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojais, taigi ir viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, o jų internetiniai tinklaraščiai – informacinės visuomenės informavimo priemonėmis VIĮ prasme.“ Tai reiškia, kad kiekvienu atveju kuomet iškyla poreikis atlikti kratą pareigūnai privalės tikrinti ar asmuo nėra kokios nors visuomenės informavimo priemonės valdytojas, rengėjas ar skleidėjas, ar neturi internetinio tinklaraščio, ar šiame tinklaraštyje pateikiama informacija buvo renkama ir pateikiama reguliariai ir pan. Jei internetiniame tinklaraštyje asmuo yra pasivadinęs pseudonimu – tampa beveik neįmanoma prieš atliekant kratą nustatyti ar subjektas, pas kurį bus atliekama krata, galėtų būti prilyginamas žurnalistui, o jei šis faktas bus nustatytas jau atlikus kratą – galės būti ginčijamas kratos teisėtumas, nes kratoje nedalyvavo žurnalistų atstovas (kviestinis).

 

  1. Jei būtų nutarta pritarti BPK papildymui 150(1) straipsniu, manytumėm siūlomą straipsnio tekstą reikėtų papildyti šiuo sakiniu: „Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms siūlomų kviestinių sąrašą.“ (Analogiškas reikalavimas yra nustatytas Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje). Priešingu atveju gali susiklostyti tokia praktinė situacija, kuomet žurnalistų ir leidėjų organizacijų susirinkimas nepasiūlys kviestinio, o jam nesant nebus galima atlikti kratos.

 

Dekanė                                                           Julija Kiršienė

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Copyright © 2013-2019 Mindaugas Bilius All rights reserved.
This site is using the Desk Mess Mirrored theme, v2.5, from BuyNowShop.com.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex