Mažamečių duotų parodymų vertinimas, apklausos. Byla Nr. 1A–480/2013, Baudžiamoji byla Nr. 1A–61/2014
| Baudžiamoji byla Nr. 1A–480/2013
Lietuvos Apeliacinis teismas N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 25 d. Vilnius |
| Pažymėtina, jog seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai, tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste ir negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu, ypač tuo atveju, jeigu šie parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nuolat kinta ir prieštarauja patys sau. Taigi, nukentėjusiosios mažametės A. E. Č. parodymų patikimumas vertintinas kitų byloje esančių įrodymų – liudytojų parodymų ir kitų išvestinių įrodymų, kuriuose yra informacijos apie nukentėjusiosios A. E. Č. pasisakymus dėl patirtos seksualinės prievartos, kontekste. Skundžiamo nuosprendžio analizė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas būtent tokiu principu ir vertino nukentėjusiosios A.E. Č. parodymus. |
| Pažymėtina, kad papildomos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadoje konstatuojama, jog įvertinus penkiamečiams būdingą trumpalaikį dėmesio išlaikymą, iki galo nesusiformavusios atminties ypatumus, praėjus ilgesniam laikui nuo bylos įvykių, mergaitė gali geriau įsiminti tik stipresnes emocijas sukėlusią informaciją, taip pat ji gali nevalingai užmiršti įvykių detales, jas tarpusavyje painioti. Tai reiškia, jog laikui bėgant emocinį stresą patyręs vaikas gali prisiminti tik esminę su šiuo įvykiu susijusią informaciją, todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad taip smulkiai papasakoti, kokius veiksmus su juo atliko,gali vaikas, kuris tuos veiksmus patyrė. Akivaizdu, kad laiko perspektyvoje nukentėjusioji E. A. Č., savo parodymuose prisimindama ir išsamiau nurodydama vis daugiau prieš ją panaudotos seksualinės prievartos detalių, tai galėjo padaryti tik kitų asmenų – savo artimųjų įtakoje. |
PSICHOLOGĖS VYKDOMA APKLAUSA GALI LEMTI DUODAMŲ PARODYMŲ TURINĮ
| Baudžiamoji byla Nr. 1A–61/2014
LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S 2014 m. balandžio 14 d. |
O. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašo stenogramoje užfiksuoto pokalbio su ją apklausiusia psichologe N. G. turinys patvirtina, kad O. M. nebuvo leista laisvai papasakoti apie jai žinomas aplinkybes, jos pasakojimas buvo modeliuojamas psichologės užduodamais klausimais bei pokalbį nukreipiančiomis frazėmis. Iš pokalbio turinio matyti, kad jo pradžioje psichologė, prašydama papasakoti apie tai, „<…kas yra atsitikę?…>“, nelaukė mergaitės atsakymo, o pati nurodė, jog „<…nelengva kalbėti…>, tokiu būdu dar prieš pokalbį nustatydama jo pobūdį – įtraukdama mergaitę į dialogą, kurio metu, spontaniško pasakojimo apie J. T. prieš ją atliktus prievartinius veiksmus, koks užfiksuotas minėtame apklausos protokole, nebuvo. Kaip matyti iš stenogramų, viso pokalbio metu O. M. atsakymai buvo modeliuojami psichologės klausimais, kuri dialogo su ja metu pati dėstė įvykių aplinkybes, kadangi mergaitė beveik nieko nekalbėjo – ji arba numykdavo, arba atsakydavo nežinanti ar neatsimenanti. Iš stenogramų matyti, kad tą patį klausimą psichologė O. M. užduodavo po kelis kartus, jį tikslindama papildoma informacija apie jai iš bylos medžiagos gerai žinomomis aplinkybėmis, kol O. M. jas lakoniškai patvirtindavo arba užrašydavo.
Mindaugas Bilius
1 Comment
Vienok drąsu konstatuoti, kad “Akivaizdu, kad … tai galėjo padaryti tik kitų asmenų – savo artimųjų įtakoje” kai ekspertų išvada skamba atsargiau “gali geriau įsiminti … gali nevalingai užmiršti …“