Referendumo iniciatyvos. Kas slepiasi tarp eilučių?

Padiskutuojam:
Matyt ne vienas gavot raginimą pasirašyti už referendumą. Tokį pasiūlymą gavau ir iš draugų čia, buvo atkeliavę į namus, dabar atakuoja dar el.laiškais. Kas man patinka/nepatinka šiame reikale:
Iš viso yra teikiami 3 reikalavimai, tačiau priklausomai nuo situacijos ar aplinkybių žmonėms akcentuojamas tik 1 arba 2. Tokiu būdu pasirašydamas išreiški nuomonę, jog pritari visiems 3 reikalavimams.
Kokie gi tie reikalavimai:
1. Numatyti galimybę skelbti referendumą jei to reikalauja 100 000 piliečių. Su šiuo reikalavimu viskas OK, galima būtų tam pritart. Žmogus pasijustu esantis reikšmingu valstybei, kad jo nuomonės atsiklausiama svarbiais klausimais. Tačiau iš kitos pusės negi manote, kad tauta bus kompetetinga ir sugebės priimti sprendimus kuomet visuomenės nuomonė yra paveikiama interesų grupių, objektyvios ir nešališkos žiniasklaidos nerasta ir pan. Rinkimai į Seimą ar savivaldybes juk parodė tautos mastymą.
2. Šis reikalavimas skamba paprastai – žemė turi priklausyti tik LT piliečiams. Tarp argumentų kuriuos teko girdėti dėl šios iniciatyvos skambėjo noras jaustis žemės savininku, apsaugoti priėjimus prie ežerų, neleisti įrengti didelių kiaulių fermų, apsaugoti žemę nuo niokojimo (nes buvo teigiama, kad lietuvis labiau myli savo žemę) ir pan. Kas čia ne taip?
Visų pirma reikalavimas dėl žemės nuosavybės susijęs su laisvu prekių ir paslaugų judėjimu ir buvo sąlyga norint LT prisijungti prie ES. Tik tie ribojimai buvo atidėti tam, kad per nustatytą laikotarpį žmonėms būtų grąžinta jų turėta nuosavybė. Antra, kas čia blogo jei sklypą prie ežero nuosavybės teise valdo užsienietis? ar kas blogo jei kiaulių ferma priklauso ne lietuvos ūkininkui, o užsienio? žemės valdymas, naudojimas, priežiūros reikalavimai juk nustatomi teisės aktais, kurie galioja vienodai tiek lietuviams tiek užsieniečiams. Jei įstatymai leis – bus uždarytas priėjimas prie ežerų ir tokiu atveju nesvarbu bus kieno ta žemė.
3. Šis reikalavimas irgi įdomus: “Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.”. Įtariu, kad žmonėms yra pateikiamas Chevron ir Žygaičių bendruomenės pavyzdys. Kokias problemas galima ižvelgti čia? Visų pirma gamtos ištekliai yra labai plati sąvoka ir apima ne tik naftą ar dujas, tačiau ir miškus, juose esančius gyvūnus, žuvis, durpes, vandenį. Pagal tai kaip suformuluota, jei kaimo bendruomenė norės apsirūpinti grunto vandeniu – negi ji turės inicijuoti referendumą? Medžiotojų būreliai? Žvejai? Antra, Chevron istorijoje egzistavo Gazprom noras neleisti LT turėti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį ir išsaugoti tiek politinę tiek ekonominę įtaką Lietuvai. Turbūt akivaizdu, kad Žygaičių bendruomenė nemokėjo už savus pinigus įrengdama autostradose po 3000 Lt per mėnesį kainuojančius stendus skalunai.info.