Jei kratos metu rasti objektai skiriasi nuo ieškotų, – tai nereiškia, kad faktinis pagrindas kratai daryti buvo neteisingas. Byla Nr. 2K-141/2007
Posted by Mindaugas Bilius on 2013 11 14 in Procesinės prievartos priemonės | ∞
| Baudžiamoji byla Nr. 2K-141/2007
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. vasario 13 d. |
| Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. nutarties matyti, kad pagrindas kratai daryti, kaip nurodyta, buvo narkotinių, psichotropinių medžiagų bei kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paieška. Minėta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti kratąV. K. bute bei pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) buvo priimta remiantis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0691-05gauta operatyvine informacija, kad R. ir V. Ž. psichotropinių medžiagų galėjo įsigyti iš V. K. Tai, kad R. ir V. Ž. pirmosios instancijos teisme paneigė psichotropinę medžiagą gavę iš V. K., kaip motyvuotai nurodė apeliacinės instancijos teismas, „nerodo nebuvus pagrindo daryti kratos pas apeliantą (t. y. V. K.), kadangi broliai R. ir V. Ž. kitoje byloje buvo įtariamieji ir dėl savo procesinės padėties galėjo pasirinkti jiems priimtiniausią gynybos būdą. Vertinant jų parodymus, negalima neatsižvelgti į tai, jog ikiteisminis tyrimas kitoje byloje pradėtas, R. Ž. ir V. Ž. perdavus į Klaipėdos m. VPK areštinę siuntinį su maisto produktais, kuriame rasta dvidešimt šviesios spalvos tablečių su kryžiaus formos logotipu, kurių sudėtyje įtarta buvus psichotropinės medžiagos“. Minėtos operatyvinės informacijos duomenų pagrįstumą patikrino ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs 2005 m. spalio 17 d. nutartį daryti kratą, su jais taip pat susipažino ir teisėjas, nagrinėjęs V. K. bylą pirmosios instancijos teisme, ir kratos V. K. bute pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigė. Kartu pažymėtina, kad BPK 149 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad daiktai ir dokumentai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta (tokiais daiktais yra ir šaudmenys), turi būti paimti neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad „šaudmenys iš V. K. buto paimti teisėtai“, o „tai, kad kratos metu surasti objektai skiriasi nuo 2005 m. spalio 17 d. nutartyje nurodytų ieškomų objektų, neduoda pagrindo teigti, jog faktinis pagrindas kratai daryti buvo neteisingas“. |
Nėra pažeidimas jei į kratos protokolą neįrašomi visi kratoje dalyvavę asmenys:
| 2. Kartu kasatorius nurodo, kad pagal BPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas D. D. kvietimas kviestine nebuvo būtinas, nes kratos metu namuose buvo jis pats bei jo sugyventinė J. P., kuri, beje, į kratoje dalyvavusių asmenų sąrašą nebuvo įtraukta.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kai darant kratą nėra galimybės užtikrinti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininko, nuomininko, valdytojo, pilnamečio jų šeimos nario ar artimojo giminaičio dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Tačiau prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais (BPK 145 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymasikiteisminio tyrimo pareigūnui palieka teisę nuspręsti, ar tais atvejais, kai kviestinio dalyvavimas darant kratą pagal baudžiamojo proceso įstatymą nėra būtinas, kviesti kviestinį ar ne. Vadinasi, D. D. darant kratą V. K. bute, kaip kviestinė, dalyvavo teisėtai, nepažeidžiant minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Kita vertus, kaip matyti iš liudytojų K. G., R. G. parodymų, nuteistasis V. K. pats pageidavo, kad kratos metu dalyvautų kviestinė. Kartu pažymėtina, kad tai, jog V. K. sugyventinė J. P. nebuvo įtraukta į dalyvaujančių kratoje asmenų sąrašą, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas savo nuožiūra nusprendžia, kuriuos asmenis kviesti kaip kviestinius. |
Ar kratos metu turi būti tiriami objektai sprendimą priima pareigūnas:
| 3. Kasatorius taip pat teigia, kad pareigūno R. G. tvirtinimas apie šovinių suradimą jo bute po vonia nebuvo patikrintas pirštų atspaudų, kurie galėjo būti palikti ant šovinių ar jų dėžučių, daktiloskopine ekspertize, taip siekiant išvengti išvadų, galinčių paneigti šovinių laikymo jo bute faktą. Pažymėtina, kad BPK 145, 149 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kratos darymo pagrindus ir tvarką, nenumato, kad nuo kratos metu rastų objektų turi būti paimami pirštų pėdsakai ir daroma jų daktiloskopinė ekspertizė. Todėl šių klausimų sprendimas yra pareigūno, atliekančio kratą teisė, bet ne pareiga, ir jis, įvertinęs atliekamo procesinio veiksmo aplinkybes, priima atitinkamą sprendimą. Taigi kasatoriaus skundo teiginiai apie tai, kad 2005 m. lapkričio 2 d. jo bute atliktos kratos metu buvo pažeisti BPK 145 straipsnio reikalavimai, nepagrįsti. |
Mindaugas Bilius
