Apeliacinės instancijos teismas turi reaguoti į argumentus, kuriais ginčijamas nuosprendžio teisėtumas. Byla Nr. 2K-368/2013

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo

Nagrinėjamoje byloje paduotame apeliaciniame skunde, nesutinkant su nuteisimu už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kritikuotas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu yra pakankamas pagrindas paduoti apeliacinį skundą ir nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde pakankamai konkrečiai nurodyta, kokių liudytojų parodymai vertinti neteisingai, į kokius parodymus neatsižvelgta, kokie kiti įrodymai, apelianto manymu, yra neteisingai ištirti. Į dalį apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas visai niekaip nereagavo, į juos neatsakinėjo. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakinėti į absoliučiai visus apeliacinių skundų teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, esant pagrindui, gali nuspręsti, kad tam tikri apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nesusiję su nagrinėjama byla, neaiškūs, nekonkretūs ir pan., ir į juos neatsakinėti, tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas niekaip nereaguoja į aiškiai išreikštus argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, turi būti konstatuojama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis instancijos teismas tokį pažeidimą padarė nepasisakydamas dėl apelianto aiškiai išdėstytų argumentų dėl nukentėjusiojo V. J. parodymų nenuoseklumo, dėl liudytojo V. J. parodymų netinkamo vertinimo.