Interneto portalas atsakingas už jame talpinamą kitų žmonių komentarų turinį. EŽTT byla CASE OF DELFI AS v. ESTONIA

Europos Žmogaus Teisių teismas nusprendė, kad interneto portalas yra atsakingas už visus ką nors skaudinančius ir žeminančius komentarus.

Byla vyko tarp estų verslininko ir Delfi. (CASE OF DELFI AS v. ESTONIA, 64569/09   |   Judgment (Merits and Just Satisfaction)   |   Court (First Section)   |   10/10/2013) http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-126635

Bylos esmė: Delfi buvo išspausdintas straipsnis, kurio komentaruose buvo grasinimų straipsnyje minimam verslininkui. Nors po pareikšto prašymo tokie komentarai buvo išimti, nors po straipsniais buvo rašoma, kad už komentarus atsako jų autoriai, – verslininkas padavė į teismą Delfi.

Estijoje nagrinėjant bylą I instancijos teisme verslininko ieškinys buvo netenkintas motyvuojant, kad Delfi nėra komentarų leidėjas (publisher) ir neturi prievolės juos stebėti (monitor them).

Apskundus teismo sprendimą byla iš apeliacinės instancijos buvo gražinta nagrinėti iš naujo I instancijos teismui, kuris šiuo atveju priimdamas sprendimą pasisakė, kad sistema, kuomet vartotojai patys turi informuoti Delfi apie netinkamus komentarus yra nepakankama ir neadekvačiai gina kitų teises, o Delfi negali išvengti atsakomybės už komentarų turinį tik todėl, kad įdėjo įspėjimą, jog už tai neatsako.

(“County Court considered that this was insufficient and did not allow adequate protection for the personality rights of others. The court found that the applicant company itself was to be considered the publisher of the comments, and it could not avoid responsibility by publishing a disclaimer that it was not liable for the content of the comments.”)

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino I instancijos teismo sprendimą, papildydamas argumentu, kad negalima perkelti komentarų priežiūros pareigos potencialiems nukentėjusiams.

(“The Court of Appeal considered that the measures taken by the applicant company were insufficient and that it was contrary to the principle of good faith to place the burden of monitoring the comments on their potential victims.”)

Aukščiausiasis teismas taip pat laikėsi panašios pozicijos argumentuojant, kad Delfi suinteresuota komentarų skaičiumi, nes kuo daugiau yra lankytojų, tuo daugiau naudos gaunama iš reklamos.

(“a provider of content services governed the content of information that was being stored. In the present case, the applicant company had integrated the comment environment into its news portal and invited users to post comments. The number of comments had an effect on the number of visits to the portal and on the applicant company’s revenue from advertisements published on the portal. Thus, the applicant company had an economic interest in the comments. The fact that the applicant company did not write the comments itself did not imply that it had no control over the comment environment.”)

EŽTT savo sprendime argumentavo, kad kiekvienam potencialiam nukentėjusiajam yra per sudėtinga stebėti internetą dėl netinkamų kometarų, todėl ši pareiga tenka tinklapių valdytojams.

(“Internet news portal operator, as in the present case, but this is an even more onerous task for a potentially injured person, who would be less likely to possess resources for continual monitoring of the Internet. The Court considers the latter element an important factor in balancing the rights and interests at stake.”)